Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018-07-24 01:06:22
7
L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.
L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina.

Kas gi tokio baisaus konservatorės įraše? Tiktai fakto konstatavimas. Prancūzijos rinktinės sudėtis pasikeitė. Galima ginčytis, kas ją pakeitė – globalizacija, kaip objektyvus procesas, ar globalizmas, kaip sisteminga ideologija. L. Andrikienę galbūt galima apkaltinti tik atidumo stoka, renkantis apibrėžimus. Globalizacija, kaip informacijos, kultūros ir ekonomikos produktų pasiūlos plėtra, panašiai reiškiasi tiek Prancūzijoje, tiek Lenkijoje. Kas jas skiria – tai požiūriai į virštautinių, viršvalstybinių struktūrų galių plėtrą ir tautų maišymą. Kitaip tariant – į globalizmą.

Šiuo metu globalistai, kosmopolitai, liberalai ir marksistai sprendžia sunkią dilemą. Viena vertus jie skelbia pagarbą visoms tautoms, rasėms ir kultūroms. Pagirtinas siekis. Deja, šių duotybių išsaugojimas ir įvairovė turi sąlygą – jų teritoriškumą. Išvietinus jas viskas maišosi ir ilgalaikėje perspektyvoje – nyksta. Kita vertus vardan tolerancijos bandoma išvis paneigti faktą, jog tautų, rasių ir kultūrų skirtumai egzistuoja. Nekalbant apie tokio teiginio absurdiškumą savaime jis sukuria gilią prieštarą su tolerancija, o taip pat – su siekiais panaikinti diskriminaciją.

Švedijoje kilo netgi politinis ir teisinis ginčas: dalis kampanijos prieš rasizmą ir nacionalizmą veikėjų paskelbė, kad pats rasių ir tautų skirtumo pripažinimas prilygsta rasizmui ir nacionalizmui, kita dalis sunerimo – kaip mes ginsime kitokius, paneigę patį jų egzistavimą? Tikėtinas ir finansinis motyvas: kyla keblumų gauti dotacijas už kovą su išskirtinumo šalininkais. Jei išskirtinumo nėra, tai už ką ir prieš ką gi kovojama? Panašu, kad skandinaviškas kognityvinis disonansas po truputį reiškiasi ir Lietuvoje.

Šį loginį absurdą puikiai iliustruoja populiarios animacinės komedijos „Simpsonai“ serija. Filmo personažas, direktorius Lupikas (Skineris), užsiminęs apie skirtingus vyrų ir moterų gabumus matematikai, sulaukė feministinio judėjimo įtūžio. Bandydamas taisyti savo klaidą jis paskelbė unikalią tezę: mūsų skirtumai, kurių nėra, daro mūsų vienodumą išskirtinį.

Nesiimsime aiškintis, kas geriau išmano matematiką, tai šiame kontekste – mažai tesvarbu. Gali būti, kad afrikiečių rasės atstovai gabesni fiziniam sportui, nei europiečiai, ir todėl lengviau prasimuša, darydami sportinę karjerą. Net jei ir taip, rungtynės tarp nacionalinių rinktinių vis labiau praranda nacionalinę prasmę. Galima simpatizuoti Prancūzijai ar Jungtinei Karalystei, remti vieną prieš kitą, bet koks skirtumas, jei afrikietis iš vienos rinktinės nugali afrikietį iš kitos? Nebelieka nei Prancūzijos, nei Jungtinės Karalystės. Ir tai – daugiau, nei vien sporto problema.

Jei po šimto metų didžiumą Europos gyventojų sudarys afrikiečiai ar azijiečiai, koks beliks skirtumas tarp Prancūzijos ir Lietuvos? Kokia prasmė bus puoselėti lietuvių kultūrą ar ginti politinius Lietuvos interesus, jeigu jos gyventojai iš esmės bus vienodi, kaip kitose šalyse? Gal čia ir glūdi globalistų gudrybė nuo Richardo Kudenhovės-Kalergio laikų: sukurti Europoje mišinį, kuris bus lojalesnis jungtinei Europai, nei nacionalinėms valstybėms?

Deja, ši gudrybė atrodo gudri tik jos kūrėjams ir šalininkams. Naujieji europiečiai, užuot kūrę vieningą Europą, kuria savo uždaras rasines, tautines ir kultūrines visuomenes. Tikėtina, kad globalistų planams pasitvirtinus dings skirtumai tarp Lietuvos ir Prancūzijos, tačiau kils kiti skirtumai. Tarp turkų ir kurdų, tarp turkų ir arabų, tarp musulmonų ir krikščionių, tarp afrikiečių ir kinų. Greičiausiai šie skirtumai bus eksteritoriniai, bet jie liks gyventojų savimonėje. Tautiniai, rasiniai ir kultūriniai tapatumai veikia ir bet koks globalistas tai vargiai panaikins.

Juokingiausia, kad L. Andrikienės įraše net nėra jokių išvadų, ar Prancūzijos pajuodimas – gėris, ar blogis. Rasizmas įžvelgtas vien pažymėjime, kad tarp senosios ir dabartinės Prancūzijos esama akį rėžiančių skirtumų. Radikalieji kosmopolitai norėtų teigti, kad skirtumų nėra, ir tuo pat metu ginti neva tebeskriaudžiamus tų skirtumų nešėjus. Kosmopolitizmas – klaidi pasaulėžiūra net jos šalininkams. Ką bekalbėti apie platesnes visuomenės mases, kurioms ji primetama. Jei tautoje dar gyvas imunitetas, ji lengvai pastebės absurdą.

Daugelyje Europos šalių, įskaitant Prancūziją, jau kyla pasipriešinimas prieštaringiems kosmopolitinės ideologijos teiginiams, iš jų išplaukiantiems sprendimams ir veiksmams. Jei užsieniečių masės ims plūsti į Lietuvą, čia taip pat kils pasipriešinimas. Žmonių skirtumai vienu ar kitu atveju išliks, net sunaikinus senąsias tautas jų vietoje kursis naujos. Europos istorijoje taip jau yra buvę. Klausimas tiktai, ar išliks lietuvių tauta. Kol dar skiriame juoda nuo balto – perkeltine ir tiesiogine prasme – lieka viltis. O viltis miršta paskutinė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  2. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  3. M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
  4. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  5. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  6. M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos
  7. M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
  8. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  9. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  10. M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė
  11. M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis!
  12. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?
  13. M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės?
  14. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  15. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Valentinas says:
    7 metai ago

    Labai teisingos mintys – pritariu. Į Raudonąją knygą įrašome ir bandome išsaugoti kiekvieną benykstančią augalų ar gyvūnų rūšį, o štai taip pat ilgos evoliucijos rezultatą – rases ir tautas, lėmusias pasaulinės kultūros įvairovę ir spalvingumą, esame linkę unifikuoti, skurdinti. Vienas iš ekologijos principų – įvairovė, tik per ją išlieka gyvoji gamta. Tai tinka ir žmonijai.

    Atsakyti
  2. Dronas says:
    7 metai ago

    Užsieniečių masės jau plūsta į Lietuvą. Tvarkiau kai kuriuos reikalus banke, na žinot pakeist kortelę ir panašiai. Kelis kart teko ten lankytis. Taigi. Nieko siaubingo, nieko stebuklingo, tik… Labai daug ne vietinės išvaizdos klientų, su mėlynais pasais ir kalbančius slavų kalbomis. Banke teko lankytis kelis kart ir kiekvieną kartą sutikdavau būrius tokių žmonių. Na žmonės lyg ir padorūs, matosi ne iš gero gyvenimo čia atvyko. Bet, bet, bet, bet. Būriais po penkis ar panašiai. Kiekvieną kart kada ateidavau į banką. Ne tai nebuvo kiekvieną kart tie patys žmonės. Visą laiką kiti, atsidaryt sąskaitos. Na netikiu, kad man tiesiog taip sutapo. Tikiu, kad Muravjovo planas uoliai vykdomas, mūsų verslo ir valdžios rankomis. Tie žmonės nekalti, bet jie įrankis, ginklas niekšų rankose, nukreiptas prieš visuomenę, prieš visus mus. Tokie tie mano pastebėjimai šiuo klausimu.

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    7 metai ago

    Prancūzijoje nėra rasių, todėl kvaila kalbėti apie rasizmą Prancūzijoje.
    Imigracijai – griežtas NE!!

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    7 metai ago

    Įdomu, kaip UNESCO saugos nykstančias kalbas ir tautas? Tiksliau – kryptingai piktybiškai naikinamas. Ar UNESCO tik pro forma vis dar egzistuoja ir lėšų gauna, iš politinio korektiškumo?
    Kai jau etninius tos teritorijos šeimininkus tik kur ne kur minioje įžvelgsi, tada savanoriai entuziastai surinks juos, pvz., į ištuštėjusį Kauno zoo sodą (juk žvėrys turi teisę SAVO gamtinėje aplinkoje gyventi), ir vedžios žioplių minias jų pažiūrėti?

    Atsakyti
  5. Taigi says:
    7 metai ago

    A tai tas Bužinskas dar nenuėjo paskui Adomėną šėko pjautų?

    Atsakyti
  6. !!! says:
    7 metai ago

    Užsirovė andrikienė ant liberbolševiko koncervatoriaus kailyje, kaip ir ji pati.

    Atsakyti
  7. rimas says:
    7 metai ago

    Norisi tiketi, kad visi tie globalistai, tolerastai, liberastai nubildes i istorijos saslavyna.Tik, butu gerai, kad jie ta padarytu kuo greiciau.Kol dar musu neistryne is zemelapio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Liberalai

Liberalai mokesčių reformą vadina principų išdavyste

2025 06 26
Sveikata

Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

2025 06 19
Liberalai

Liberalai siūlo jautriausių mokesčių nekeisti iš viso

2025 06 10
Želdiniai

Sostinė laukia gyventojų idėjų

2025 06 06
Liberalų renginys

Liberalai pradėjo vajų prieš valdžios prenumeratos mokestį

2025 06 04
Liberalai

Liberalų netenkina G. Palucko paaiškinimai – kviečia jį į frakciją

2025 06 03
Gintautas Paluckas

Liberlų frakcija kviečia Gintautą Palucką

2025 06 02
Pinigai

Liberalai lauks Finansų ministerijos plano šešėliui mažinti  

2025 05 29
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

2025 05 29
Vilniaus Mykolo Biržiškos sporto aikštynas

Vilniuje atidarytas sporto kompleksas su FIFA sertifikuota danga

2025 05 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai