
Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.
„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Šiemet buvo nuspręsta vykti į Kazachstaną, kur dalis mūsų tautiečių kalėjo lageriuose ir priverstinai dirbo darbo stovyklose“, – teigia projekto vadovė Raminta Kėželytė.
Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, jog į šias vietas buvo perkelta beveik 50 000 lietuvių. „Misija Sibiras’18“ dviejų ekspedicijos komandų darbai čia planuojami Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse.
„Misija Sibiras“ ekspedicijai atsakingai ruošiasi visus metus: kruopščiai planuojami maršrutai, ieškoma tremties vietų, jose gyvenančių lietuvių. Pasak organizatorių netikėta žinia dėl vizų sukėlė daugybę papildomų rūpesčių ir problemų, kurias projekto komanda atsakingai sprendžia. Šiuo metu organizatoriai daro viską, kad ekspedicijų komandos įgyvendintų tikslus Kazachstane. Naujasis ekspedicijos maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos: surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti emocijomis ir istorijomis. Žmonės, kurių artimieji kalėjo Karagandos, Džezkazgano ar Balchašo apylinkėse, gali susisiekti su organizatoriais el. paštu jauniems@jauniems.lt, pasidalinti turimomis istorijomis, ir taip padėti efektyviau suplanuoti ekspedicijos maršrutą.
„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 m., šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo tokio Sibiro, kokį atrandame Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.
„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.
Visi norintys išlydėti komandas ir palinkėti joms sėkmės, yra laukiami išlydėjimo renginyje. Iki šiol tradiciškai ekspedicijos iškeliaudavo liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Bet dėl pasikeitusio „Misija Sibiras’18“ ekspedicijų maršruto teko koreguoti ir jų išlydėjimo datą – abi ekspedicijos komandos Kazachstano kryptimi iškeliaus liepos 19 d. 8 val. iš Vilniaus geležinkelio stoties. Prisidėti prie ekspedicijos taip pat galima trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.
Kazachai yra musulmonai. Kryžius jiems didelis įžeidimas. Leis ant kapų statyti tik pusmėnulius.
Didžiausia, neišmatuojama “padėka” MOTINAI RUSIJAI !!!
Už MEILĘ kitaip mastantiems!
O visgi BAIMĖS AKYS DIDELĖS
tai dar vienas lietuvių atminties paniekinimas kaip ir pačios tremtys. Šalin Pūtės režimą!
Ar tikrai, kaip kalbėjo misijos atstovė, Kazachstane vien politiniai? Nebent pats faktas buvo nesvarbus, svarbu buvo ištremti nurodytą skaičių. Rašau dėl to, kad, jei ne visi ištremtieji buvo politiniais laikomi, tai jų kapai visai kitose vietose gali būti, ir tai nebent jų senukai, archyvai ir istorikai žinos.
Abejoju, kad senelio sesuo buvo politine laikoma – jos vyrą po karo dėl to nušovė, kad buvo agronomas, vertėsi sodininkyste, turėjo sodą. Sūnų dar anksčiau nužudė. O jai „malonę suteikė” – tąkart gyvą paliko, netrukus ištrėmė.
Mažytė senelio sesers patirties Kazachstane detalė:
Jie buvo išsklaidyti dykumoje, apgyvendinti po vieną siaurutėse palapinėse. Naktimis geliantis šaltis, dienomis karštis, taip įkaitinantis smėlį, kad plika koja negalėdavo ant jo stot. Karštomis dienomis jame maistą kepė, šildė. Naktimis aplink jų palapines sukiojosi ir kaukdavo šakalų gaujos. Nespėjusieji šiltesnių apkloto, rūbų bei apavo pasiimti turėjo mirti naktimis nuo šalčio.
Tuose smėlynuose jie privalėjo kažką dirbti, kažką rinkti (neprisimenu, ką). Juos prižiūrėjo vietos kazachai, kurių net ir rusiškai retas suprato. Moterims išsigelbėti iš ten buvo vienintelė galimybė – tapti kurio nors iš juos saugojusių kazachų kažkelintąja žmona. Kadangi ne kiekvienas moters sutikimo klausdavo, tai kitos ir ne savo noru būdavo išvaduojamos.
Kadangi senelio sesuo buvo išsilavinusi, keletui metų praėjus buvo perkelta dirbti į kažkokią ligoninę. Taigi, galiausiai jai pasisekė grįžti.
Kur „под белым солнцем пустыни” laidoti nepolitiniai, tie, kas neatlaikė kontrastingo klimato, darbo ir gyvenimo sąlygų, buvo šakalų užpulti? Arba buvo nužudytas? – Ar palikdavo šakalams jų palaikais pasirūpinti?
rosiejos nusipolitikavę politikieriai bijo net mirusių tremtinių. Vargšė šalis ir ją valdantys menkystos.
Įdomu, ar Akčatau kapinės numatytos maršrute??
Akčatau kapinėse palaidoti LR seimo nariai!
Kryptis, už, arba per (“peršokti”) Rusijos parodiją, – jau be geležinkelio verčiau;
Astana – tiesioginė kryptis, ir Pasaulio Lietuvai tai buvę skelbta: per Astaną
Kinijos, Japonijos, Okeanijos erdvės l ė k t u v u.
O “Misija Sibiras” – vien ganėtinai (ši) nevykusi ir ne itin tuo padori …vadovybė.
Taip, – kos “vadovavimas”, toks ir atsakomumas. “Misija Sibiras” – metas į kitą lygmenį
kelt. Netgi per 24-48 va.l be jokių kliūčių įmanoma šįmet gaut VIZAS. Bet ar tai rūpi
“Misija Sibiras” v a d o v a u j a n t i e m s rengėjams. Ne. Mat esame NATO šalis,
ir vienas iš mūsų (narių šalių Vadovų) – “pasiųst” gali tų nevykėlių (neįseleidėlių)
kaimynų “Vadovą”… tai vizos atsirastųtų per 45 min. Tik tiek. 🙂
Ar kas nors prašė?
Juk nejuokaujama su BOLŠEVIKTERORIZMO Aukų atminimu ir pagarba nukankintų
bei žuvusiųjų nelaisvėse ir žiauriausios XX a. vergovės sąlygomis (kiek galima tai
nutildintinėt, susitaikstant su jų “voždiaus” nepalaidoto lavono smaradu, žiauriausių
Žemėje dvoku, – kur ir “Misiją Sibiras” užčiaupęs netgi…). Arba… kaip Merkel su
“Vodka Stalinskaya”, ar tie pat Trump su May, – už ,papildomą c e n t ą ant galvos naudai
kiekvienam savos šalies (Vokietijos, JAV ar dar “neišsibreksitinusios” Jungt.Karalijos)
piliečių, sutiks su bet kuo….