Visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad VALDŽIA YRA VISKAS. Esą, paimsime valdžią ir viską pakeisime. Laimėsime Seimo daugumą – pakeisime Lietuvą. Laimėsime prezidento postą – „laušime visus per kelį“. Visi ankstesni lyderiai bus bemat pamiršti. Nes mes juos „išjungsime“ iš TV ekranų ir neduosime jiems kalbėti, veikti. Perrašysime istoriją ir vadovėlius.
VALDŽIA YRA PRIEVARTA – štai kokį nuodą 1990 metais gavo daugelis Sąjūdžio žmonių gavę VALDŽIĄ.
Baisoka. Tai priminė gerai žinomas komunistines nuostatas. Tačiau ar turėjo stebinti? Nes daugumas buvo susigyvenę su komunistine vertybe: „Turiu valdžią – priverčiu man tarnauti, paklusti“. Ne tik paklusti ir tarnauti, bet galiu ir tyčiotis. Turiu teisę perrašyti ir savo praeitį (štai kodėl taip sparčiai ne vienas puolė į KGB archyvus, dar buvo galima šį tą sunaikinti.)
Valdžia apsvaigino.
Visi – o buvo tik kelios išimtys – kas buvo nusimatę sau prezidentą, portfelius, ministerijas ir valstybės valdžios svertus nenorėjo paisyti TAUTOS jausenos, jos mąstysenos.
Ažiotažas kilo dėl Aukščiauosios Tarybos (AT) pirmininko posto? Žinoma. Nes Algirdas Brazauskas buvo akivaizdžiausiai (ir pagal to meto jau laisvus reitingus) kone du kartus populiaresnis už Vytautą Landsbergį. „Mes paimsime valdžią ir mes sutvarkysime ir reitingus, ir Brazauską, ir co.“
Ir prasidėjo.
Teko visiems, ir ypač tiems, kas tik pasakė: „Ką jūs darote?! Tai komunistiška, tik išvertus pirštinę!“
Daug kas nebeprisimena, kas nutiko, nes Sąjūdis jau mitologija.
Pirmiausiai, ką padarė Sąjūdžio valdžia Aukščiausioje Taryboje – tai SĄJŪDŽIO BENDRYSTĖS sunaikinimas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) pirmeiviai, kas atvirai pasakė, jog SĄJŪDIS AT be reikalo ir per greitai prievartauja Lietuvą – tą į šiukšlyną. Kam Sąjūdžio reikėjo ne kaip valdžios, o kaip Lietuvos – į užmarštį.
Nueita toli. Vos per pirmuosius 10 metų pirmasis LPS lyderis, išrinktas Steigiamajame LPS suvažiavime pirmuoju, Romualdas Ozolas – nurašytas. Jis jau neberodytas net Lietuvos televizijos filmuose apie LPS-Sąjūdžio istoriją.
„Be lietuvių, nesiekiančių valdžios, Lietuvos neatkursi“ – štai ką sako R. Ozolas.
Nūdienos vaisiai akivaizdūs. Derglioti Sąjūdžio pirmeivius tapo taip lengva ir elementaru, kad net DELFI – didžiausias žinių portalas – leidžia sau Sąjūdžio, laisvės žygeivius vadinti „lunatikų prieglauda“. Dergliotojams tik vienas V. Landsbergis didis, dar su „kažkuo“ išlaisvino Lietuvą. (Tas „kažkas“ nesvarbus, keičiasi pavardės pagal rašeivos nuotaiką, – svarbu tik, kad būtų menkesnė už „vadą“ figūra).
Ir jau ISTORIJOS VADOVĖLIUOSE rašoma, komunistiniu būdu indoktrinuojant jaunąsias kartas, kad Sąjūdį įkūrė V. Landsbergis, kad Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas jį išrinko pirmininku ir Baltijos kelias – tai jo. Ir t.t. Gėda skaityti ir girdėti, bet laiko logika reikalauja primityvinti viską „iki vieno“.
Žodžiu, valdžia gadina. Absoliuti valdžia gadina absoliučiai.
Aš į TĄ VALDŽIĄ nėjau 30 metų. Vengiau jos 30 metų.
Ir dabar į ją nesiveržiu. Bet sakau viena: prezidentas turi valdyti taip, kad nerūšiuotų žmonių į vertus ir nevertus LIETUVOS ŽMONES.
“Valdžia yra prievarta”. Tai kodėl plaukikas taip jos trokšta?
Iš kur pats ištraukei, kad jis JOS TAIP trokšta?
o ko gi veržtis į prezidentus? dar su plyta rankoje…
Reakcija (ir kilęs “kipišas” apskritai nėra netikėta. Labai taikliai situaciją apibūdino L. Jakimavičius:
“Žinot, noriu nusišypsoti, su kokiu užsidegimu čia ir didžiuosiuose portaluose isteblišmentas ir jo pastumdėliai ėmėsi kedenti ir gliaudyti Juozaičio kandidatavimo faktą bei jo „istorines klaidas“. Kodėl tokio „nepelnyto“ dėmesio andai prieš devynrius metus nebuvo parodyta Daliai Grybauskaitei ir jos „istorinėms klaidoms“? Nerodoma tokio dėmesio ir šiandieniniams reitingų lyderiams. Kodėl?
Paprasčiausiai todėl, kad viešųjų ryšių kontoros buvo parengusios scenarijus ir raudoną kilimėlį į Daukanto rūmus oligarchų klano parinktam Gitanui Nausėdai. Atsarginis variantas – Skvernelis, kuris nežinia kodėl, staiga pasidarė panašus į Kubos taikos balandėlį. Būtų labai įdomu sužinoti, kiek pinigų avansu jau suvalgė Mykolas Katkus su VSD, uoliai dirbantys Tulpės ir Landsbergio klikos naujajam projektui?
Ir staiga tik šast – nenumatytas įvykis, kuris visą viešųjų ryšių „bizniuką“ penkeriems metams į ateitį gali sugriauti taip, kad neliks akmens ant akmens. Tokiam scenarijui aiškiai nebuvo pasirengta, jei viešumon metamas tik „Istorinės klaidos“ ir Brazausko išrinkimo sostan koziris.
1992-aisiais Juozaitis buvo visiškai ne prie ko. Nei jis šmėžavo LTV, nei dalyvavo kokiose nors viešųjų ryšių akcijose. Ne už AMB žmonės balsavo, bet prieš beretinę isteriką, kuri plūdo iš landsberginės-kubiloidinės draugijos. A. Juozaitis, iš arti matęs tą virtuvę ir būdamas gal šiek tiek laisvesnis ir sąžiningesnis žmogus, kalbėjo, ką galvoja. Daugelis sąžiningų sąjūdiečių slapčiomis galvojo panašiai. Ten nebuvo joks komunistų revanšas. Žmonės paprasčiausiai neturėjo iš ko rinktis, o konservatorių puikybė ir demagogija jau ir tikriems sąjūdiečiams po II Sąjūdžio suvažiavimo daugeliui stovėjo skersai gerklės.
Landsberginė publika patys padirbėjo taip, kad laimėtų Brazauskas. Juokinga, bet jų premjeras Abišala (gal irgi komunistų šnipas) pašaldė Lietuvos žmones prieš rinkimus taip, kad nieks nebalsuotų už konservatorius.
Po rinkimų tada patriarchas ėmė plyšauti, kad komunistai ir visokia grįžtančioji runkelinės vatos banga atsirita. O kas tam sukūrė sąlygas? Kodėl nei Latvijoje, nei Estijoje taip į dantis nuo komunistų nebuvo gauta?
Aišku kas dėl visos tos nelaimės kaltas – Arvydas Juozaitis.”
rusas pasakytų; “viskas šyvorot na vyvorot”: kalti koncervai, kad tada laimėjo AMBalas (kuris pradėjo baisų valymą), nekaltybė plaukimo čempionas nieko negeidė, tik šiaip kaip ir Zigmulis sukosi prie elito, dabar ir plyta Arvydėlio rankoje kai kam atrodo kaip duonos kepalas, skirtas tautai atšerti… Nejaugi jūs tokie akli?
Lukai, o gal Jūs aklas?
Garb. Gražina,
kai kurie tiesiog matą,
kai kas netgi kiek giliau,
dar kažkas …aukščiau,
o dar kitas t o l i a u.
Tad luko (iš mažosios)
matymas ir klausimu “atplaukęs”.
Ar verta bijot, – matančių
(netgi faktai gulį, tad – bus).
KAS JŪS ESATE ROMUALDAI OZOLAI? – SUKURTAS MITAS IR REALYBĖ
Kęstutis K.Urba
R.Ozolas yra viena žinomiausių Lietuvos atkūrimo laikotarpio figūrų. Tokia jis tapo tuometinės sovietinės žiniasklaidos dėmesio šiam asmeniui dėka. Į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę 1988 m. birželio 3d. jį kaip ir V.Čepaitį kažkas pasiūlė ir išrinko balsavimu salėje dėl to, kad A.Čekuolio „Gimtasis kraštas“ ir „Komjaunimo tiesa“ jiems, ginantiems griauti ketintus Vilniaus senamiesčio pastatėlius, skirdavo savo puslapius.
Biografijos faktai ir asmeniniai prisiminimai
R.Ozolas savo darbinę karjerą 1965m. pradėjo atsakingo sekretoriaus poste „Kultūros barų“ žurnale. Žinoma, kad viso pasaulio žvalgybos bando kontroliuoti sekretoriatus, nes per ten eina visa rašytinė informacija bei dokumentacija. Lietuvoje, kur tyliai purkštavusi prieš valdžią inteligentija buvo nuolatiniame KGB taikinyje, kitaip būti negalėjo. Pasidarbavęs tuose baruose ir padėstytojavęs, TSKP narys nuo 1973m., R.Ozolas netrukus 1985 m. tampa LTSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Česnausko referentu, tiesiogiai vadovaujamas Leokadijos Diržinskaitės. Tuo laikmečiu, TSKP sprendimu Kazachstano plenume, kremlius nusprendė suteikti dar didesnius prioritetus savo kalbai ir vykdyti visoje sovietijoje žymiai intensyvesnę rusifikaciją.
Pasak A.Terlecko, tapęs 1980 m. „Minties“ leidyklos redaktoriaus pavaduotoju, R.Ozolas ten iki pat 1989 m. užėmė cenzoriaus poziciją – sustabdė daug vertingos lituanistikos.
1988 m. gegužės 27 d. Mokslų Akademijos salėje, po svečio iš Estijos Ivo Raigo paskaitos apie Estijos liaudies frontą „Rahvarine“, R.Ozolas įtikinėjo jaunimą – „tik nereikia liaudies fronto – užteks klubų susivienijimo“. Iki „Sąjūdžio“ įkūrimo buvo belikę penkios dienos…
Istorinių 1988 metų spalio 22 d. „Sąjūdžio“ suvažiavimo metu R.Ozolas užkulisiuose įtikinėjo kitus – „tik nereikia aštrių kalbų apie nepriklausomybę… prie Lydos trys tankų divizijos“. Šiam suvažiavimui R.Ozolas rimtai pasirengė – gavęs „Sąjūdžio“ dotaciją Iniciatyvinės grupės pritarimu, išleido pirmą tuomet populiaraus savaitraščio „Atgimimo“ numerį su „bananais“ pirmame puslapyje, todėl už jį balsavo daugiausiai išrinkto Sąjūdžio Seimo narių. Jo nariu nuo Lietuvos žaliųjų buvau ir aš pats. Antru liko mažiau tuomet žinomas prof.V.Landsbergis, kuris kovojo už savo populiarumą nuolatinėmis kelionėmis į visus rajoninius mitingus. Prasidėjo šių dviejų politikų lenktynės – konkurencija. Sąjūdžio tarybos pirmininko rinkimuose 1988 lapkričio 25d. R.Ozolas tegavo tik apie trečdalį balsų, o tai nuslėpdamas A.Čekuolis pakvietė visus vieningai patvirtinti V.Lansbergį. Taip buvo sukurtas atitinkamas įvaizdis – „išrinko vienbalsiai“. (b.d.)
(tęsinys) 1988 m. pabaigoje R.Ozolas savališkai įkūrė kooperatyvą „Atgimimas“, tuo užvaldydamas „Sąjūdžio“ savaitraštį ir atkirsdamas „Sąjūdį“ nuo pajamų šaltinio. Tuo susilaukė stiprios sąjūdininkų (Z.Vaišvila…) kritikos. Po kovo 11-os R.Ozolas tapo K.Prunskienės kabineto vicepremjeru, kuris kuravo ir saugumo sferą. Sausio 13-os metu jis pasakė mįslinga iki šiol likusią frazę – „premjeras Albertas Šimėnas veikia pagal atskirą planą“, tačiau nieko nesiėmė sugrįžusio iš Ratnyčios klebono A.Šimėno, vykdžiusio valstybinį planą, apgynimui.
Išvakarėse, 1990 m. gruodžio 30d. , būtent, R.Ozolas, K.Prunskienei būnant Australijoje, vietoje A.Brazausko, gal planingai saugodamas jo reputaciją, pasirašė prastą litų spausdinimo kontraktą su firma „USBC“, kuri juos sugadino –atspausdino sugadintus ir lito įvedimą teko atidėti iki 1993 m. birželio 30d. per tą laiką vyko Lietuvos turto „prichvatizacija“ už pasak prokuroro K.Milkeraičio iš Smolensko vagonais vežtus lengvai padirbamus talonus.
1992 m. R.Ozolo pastangomis buvo galutinai suskaldyta „Sąjūdžio“ Seimo narių grupuotė – įkurtas Centristų judėjimas, vėliau virtęs jo vadovaujama partija, o Atkuriamasis Seimas iširo ir paskelbti nauji rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo ex-komunistai.
„Sąjūdis“ iš pradžių netekęs „Atgimimo“, o po to ir M.Laurinkaus pastangomis „Respublikos“, prarado komunikacinę jėgą, ir tai nulėmė jo likimą. Beje, panaši kolizija dėl „Iskros“ buvo kilusi ir tarp bolševikų bei menševikų RSSDP gretose, kurią Stokholmo konferencijoje atstovavo Leninas, Stalinas bei Lietuvos ir Latvijos socialdemokratai –Dzeržinskij ir Ozolas.
Išstumtas iš didžiosios politikos arenos, R.Ozolas įsigijo butą Vilniaus senamiestyje ir užsiėmė publicistine veikla- leido savo filosofavimų ir mintijimų knygas, bandė užimti tautininkišką nišą – agitavo prieš ES ir kvietė nepasirašyti Lisabonos sutarties. R.Ozolo rašiniai prieš globalizmą yra verti dėmesio, tačiau iki šiol neatskleista, kokios buvo tikrosios R.Ozolo paskatos ir jo slaptasis užnugaris.
————— Juozaitis rašo apie Ozolą, bet kažkodėl neprisimena Donato Ramanausko, kuris 1988 metų vasarą “sudrožė” savo “Žiguli”, bet išvažinėjęs visus kaimus Žemaitijoje Sąjūdį įkūrė išplatindamas pačią jo idėją
“KAS JŪS ESATE ROMUALDAI OZOLAI?” Hmm…Kur aš tai mačiau? A, prisiminiau: “Kas jūs, kunige Svarinskai?”
čia aliuzija į “Kas jūs esate Richardai Zorge”? neatspėjote
Ne – į F. Kauzono 1987 m. filmą.
filosofai vėl atkunta, matyt, kvepia Muravjovo aikšte…
Sunku su Juozaičiu diskutuoti, kai jis apsimeta nesuprantančiu elementarių dalykų.
1990 rinkimuose dalyvavo dvi jėgos – Komunistų partija (LKP) ir efemeriškas, margaspalvių pažiūrų Sąjūdis. Laimėjo Sąjūdis, pralaimėjo LKP, ir Juozaitis tada virkavo straipsnyje ISTORINĖ KLAIDA, kad pralaimėjusių komunistų pirmininkas nebuvo išrinktas parlamento vadovu.
Dabar Juozaitis vis dar bando paaiškinti tą savo naivų požiūrį: “Algirdas Brazauskas buvo akivaizdžiausiai … kone du kartus populiaresnis už Vytautą Landsbergį”.
Politikų tikrasis populiarumas atsiskleidžia per rinkimus: kas geriausiai pasirodo, tas ir populiariausias.
AMB partija rinkimų nelaimėjo – AMB parlamento vadovu netapo. Logiška? Man logiška. O Juozaitis sako: “Tai komunistiška“…
Juozaitis jau 1989 m. gale supranto, kad AMB nelaimės savo Kaišiadorių vienmandatėje apygardoje prieš Sąjūdžio kandidatą, todėl Juozaitis pats pasirūpino juo tapti, kad galėtų netrukus pasitraukti iš kovos ir taip užtikrinti laimėjimą Brazauskui. Jei aš bučiau komunistas – pagirčiau Juozaitį už ištikimybę LKP.
Bet aš komunistus niekinu, nes žinau kad TSKP atsakinga už Lietuvos okupaciją ir tūkstančių lietuvių trėmimus, o į TSKP sulindę lietuviai pagal BK 120 str. – nusikaltėliai kolaborantai.
O gal nebeleist sąjuodzio zmoniu valdzion? Baigsis kaip Panevėžy
Dar vienas labai neblogas tekstas: “Vytautas Rubavičius. Arvydas Juozaitis sutiko – pasidžiaukime ir padėkokime”. Pamačius pavadinimą, kai kuriems bus “putos iš nasrų” (ypač Konpartijos ir liberastų “fanklubui”) – bet ryšio su tikrove dar nepraradusiems siūlyčiau perskaityti iki galo ir pamatyti, KĄ V. Rubavičius sako.
P.S. Medžiaga pamąstymui: prieš prisijungiant prie “sisteminių matiūgalnykų” choro: gal vertėtų susimąstyti, KODĖL tokia isterija dėl Juozaičio kilo ir KODĖL kiti kandidatai net iš tolo taip nepuolami? Kitaip tariant, ieškokite MOTYVO – o tada gal ir apie SUINTERESUOTAS puses verta būtų pamąstyti? Pvz. KAM ir DĖL KO visi kiti kandidatai tinka, o Juozaitis – ne? AMB “kortą” galite pamiršti – užtenka prisiminti Grybauskaitės prezidentinės kampanijos palaikymą – o juk ji “raudona, kaip makakos užpakalis”. “Juozaitis turėjo meilužių” irgi tėra “nukreipiamasis manevras”. Taigi, dar kartą – KAS “didžiajai” purvasklaidai ir “nuomonių formuotojams” davė komandą “fas” ir KODĖL?
+ + +
“KAS “didžiajai” purvasklaidai ir “nuomonių formuotojams” davė komandą “fas” “?
–
nelabai supratau. Įvardink prašau konkrečiai, ką rašydamas turėjai omenyje – kas ta DIDŽIOJI PURVASKLAIDA (pavadinimus) ir pavardes NUOMONĖS FORMUOTOJŲ. Ačiū.
Jeigu atsakysi be sarkazmo ir ironijos – atskirai dar padėkosiu.
Purvasklaida: “lietrytis”, “delfiai”, “15min”, “elertė”, stambūs komerciniai TV kanalai; “nuomonių formuotojais” standartiškai laikomi visokie užkalniai, valatkos, kvietkevičiai, tapinai, algiai greitai ir pan. Keltas pavyzdžių: “Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Sąjūdžio pamėklė išleista į sceną pačiu tinkamiausiu laiku” (“delfi”), “Užkalnis. Rinkimų siaubas tik prasideda” (“delfi”), “Filosofas Arvydas Juozaitis antrą šeimą nuslėpė pabėgęs į pajūrį” (lietrytis).
Sadauskas ir Užkalnis – tu teisus.
Dėl to lietryčio užpernykščio straipsnio (2016-03-13) – nemanau kad jis su prezidento rinkimais susijęs..
Labai ačiu kad atsakei be sarkazmo ir ironijos.
Normalus klausimas nusipelno normalaus atsakymo – dėkoti nėra už ką. Dėl šio lietryčio straipsnio pastabą priimu.
Štai kiek naujesnis: “Vygandas Trainys. Arvydas Juozaitis jau pridarė pakankamai istorinių klaidų” (lietrytis)
” tai SĄJŪDŽIO BENDRYSTĖS sunaikinimas. ” Kas dabar beliko Juozaičiui ir Landsbergiui tai bendrystės tarp lietuvių sunaikinimas. Aš turiu mintyje tu dviejų sajudiečiu nusistatymą dėl pilietybės. Lietuvoje sukurtas dirbtiniai skurdas žmonės bėga nuo jo į jų vietą ateina nauji gyventojai iš rytų ir tokiomis pastangomis tuojau tuojau Lietuva bus “išvaduota” nuo lietuvių. Juozaitis su V.Ladsbergiu galėtų sukurti naują sąjūdį ir abu daug kovoti kad lietuviai tarpusavyje turėtu kuo mažiau bendra.
Juozaitis puolamas, visais frontais. Kol kas ‘argumentu’ arsenale- tik ‘istorine klaida’, bet galima vienareiksmiskai pasakyti- ‘kol kas’. Einant tolyn bus traukiama daugiau ‘kozeriu’ … Is kitos puses… Juozaitis puolamas, ir tai, bent kiek mastantiems, geras zenklas ir nuoroda… Nepraleiskime galimybes
Kuo daugiau puls, tuo didesnė bus nemokama reklama, bent jau sužinos, kad toks Juozaitis kandidatuos… O Juozaičiui jau pats laikas saugotis, kad nebūtų kaip Lozoraičiui…
Kad žodis netaptų kūnu, jo NEREIKIA IŠTARTI.
Galiu tik pasikartoti, kad Juozaičiui, norint ne tik kad nenusileisti kitiems, bet ir pirmauti prieš kitus, derėtų būti novatoriškam, t.y. padėti “Sąjūdį” į šalį, laikant jį ne kurios nors asmenybės, o Tautos, pačios Lietuvos istoriniu nuopelnu ir parodyti, kaip konkrečiai jis spręstų šiandienos iššūkius. Konkrečiai pateikti politinius projektus, kurių įgyvendinimu (išdėstant jo realumus) numato tapęs prezidentu pakeisti padėtį vidaus politiniame ir ekonominiame gyvenime, rodyti specialistus, kurie tuos projektus gebėtų kvalifikuotai įgyvendinti. Bene didžiausias grėsmes lietuvybės ir valstybės išlikimui kelia ir artimiausią dešimtmetį kels ne ES valdymo sprendimai, kaip iki šiol yra skleidžiama, o iš Lenkijos palaipsniui šliaužinama lenkizacija, kuri tapo akivaizdžiai matoma Pranskiečio, Skvernelio, o Kaune, gal ir Matjošaičio valdymo veiksmuose. Žodžiu, labiau grėsminga, kaip ir istoriškai buvo, yra Lietuvos “globalizacija” per lenkizaciją. Šio iššūkio per rinkimus negalima palikti be dėmesio, prezidento rinkimuose jis vienas iš svarbiausių.
Prisiminkime:
… Pliuko planeta iš neprilygstamo, aiškiaregiško Georgijaus Danelijos filmo “Kin dza dza”…
Danelija – genijus. Savo filmu jis atskleidė surūdijusios sovietinės santvarkos beprasmybę ir visas baisiausias nužmogėjimo apraiškas, kurios gali klestėti bet kur, net ir žaliojoje planetoje Alfa.
Štai ką mes išgyvename jau senokai Lietuvoje ir pasaulyje, ir štai į ką vis reikliau pirštu baksnoja Lietuvos ir pasaulio šviesuomenė.
Šitas 1986 m. filmas – jau ir apie šiandieną.
Kas dar nepraradote sugebėjimo “skaityti tarp eilučių” bei “pažvelgti už kadro”, sutiksite, kad nebereikia niekur persikelti, kad čia pat patirtum Kin dza dza galaktikos “grožybes”. Turim ir savų per akis. Tereikia nusiimti filtruojančius akinius, ausines ir sąžiningai stebėti gyvenimą. Akylai žiūrėti, kur nerodoma ir nenorima rodyti. Primygtinai klausti, apie ką nepasakojama ir vengiama pasakoti. Ypatingai ten, kur vyksta varžybos dėl galios. Nes nuo to, KOKĮ žmogų išrinksim stoti prie valstybės vairo, taip mes ir keliausim.
Priklausys nuo mūsų ir to žmogaus vertybinių nuostatų, sąžiningumo, atsakingumo ir pasirengimo.
Gal ir klystu, bet kol kas geresnio vadovo už A.Juozaitį nematau.
Ar nepagalvojate, kad gal iš miško per medžius sunku matyti…
Geros autoriaus mintys apie valdžią, kad ” VALDŽIA TAI PRIEVARTA”, kad per valdžios siekį buvo prarasta sąjūdžio BENDRYSTĖ. Šios mintys nei trupučio nepraradę savo aktualumo ir šiandiena, todėl vertos didesnio dėmesio.
Valdžia iš principo yra blogis, nes vieni ją turi, o kiti – ne. Taip (automatiškai) atsiranda vienos krypties prievarta, o visuomenė tampa padalinta.
Valdžią turinti visuomenės mažuma tampa “elitu”. Jie tvarko visus valstybės reikalus. Tuo tarpu, neturinti jokios valdžios, visuomenės dauguma lieka valstybės gyvenimo užribyje, jie vis labiau darosi ABEJINGAIS – statistiniais piliečiais, nes jie nieko nereiškia, jų balsas, kaip šuns…
“Žodžiu, valdžia gadina. Absoliuti valdžia gadina absoliučiai” – dar viena citata iš autoriaus teksto.
Kaip tik taip ir atsitiko. Ta socialinė atskirtis, kurią dabar visi mato ir pripažįsta ne iš dangaus nukrito. Ją sukūrė absoliuti (piliečių nekontroliuojama) valdžia…
A.Juozaitis, tai jis istorinė klaida.Taip žmogus ir neišpruso.Seną giesmę traukė anksčiau, traukia tą patį ir dabar,Labai jau maži to ‘pono’ batai, kad profesorius V. Landsbergis užmynė jam ant mozolio.O reikėjo…
Pasikartosiu: kuo labiau konservatnykai bei Konpartijos fanatikai “putojasi”, tuo Juozaitis atrodo patrauklesnė kandidatūra. Iš principo, ta pati situacija, kaip ir su raudonųjų isterija dėl Trampo Amerikoje. Ir – taip, konservatnykai YRA “naujieji raudonieji”.
Didžiausia tikimybė,kad gerb.Arvydo Juozaičio kandidatavimas labai sumaišo kortas ir piniginius reikalus tarp partijų ir žiniasklaidos (purvasklaidos).
Klaida ir atgyvena yra dabartinė politinė Sistema, kurioje pamintas teisingumas, rekordinė socialinė atskirtis, masinė emigracija…
Daugelis žmonių tai mato ir supranta, todėl per paskutinius seimo rinkimus balsavo prieš sistemines partijas. A. Juozaitis ne sistemos žmogus, jo prioritetai kiti. Sistemininkai tai jaučia, jiems neramu…
Vos tik pasirodė DELFYJE pirmas straipsnis „Arvydas Juozaitis svarsto kandidatuoti į prezidentus“ – 2018.06.11 – paaiškėjo, kad Juozaitis yra daugybę kartų populiaresnis už visus anksčiau žiniasklaidoje minėtus galimus kandidatus: pirmų aštuonių GERIAUSIAI įvertintų komentarų teigiamų vertinimų suma šiuo metu yra 2560.
Kas domisi šiais dalykais – žino, kad tokie aukšti teigiami vertinimai praktiškai neįmanomi be spec. priemonių panaudojimo.. Net išsisaugojau šį vaizdą (nes po VII.10 jo nebeliks).
Šio straipsnio pavadinimas – “Valdžia neturi gadinti”
Kodėl ji gadina? Gadina ne tik valdžia, gadina visi – kiekvienas pilietis, kiekvienas žmogus. Nes visi (šitame pasaulyje) turi kūnus. O tai reiškia, kad visi didesniu ar mažesniu laipsniu yra egoistai, visų pirštai į save… “Savi marškiniai arčiau kūno” – taip jau yra ir su šia tikrove negalima nesiskaityti. Ją bandė ignoruoti komunistai ir jiems – šnipštas gavosi.
Žmogaus ego sąmonė reikalauja kontrolės. Ir ji yra. Mokesčių inspekcija, muitinė, kelių policija, paprasta policija, kriminalinė, teismai, antstoliai, spec. tarnybos, kalėjimai… Visi jie, išvardinti ir ne – kontroliuoja…. Be jų būtų blogai, būtų anarchija, įsiviešpatautų džiunglių įstatymai. Bet tai tik “vienos krypties eismas”, kuris “pasirūpina” piliečiais. Tuo tarpu pati “auklė” (valdžia) – lieka be priežiūros. O juk tai tokie pat piliečiai, kaip ir visi, su ta pačia ego sąmone. Tik dar daugiau už paprastus piliečius, turintys pagundų ir galimybių nusižengti.
Jų pražangos ir savivalė turi daug didesnes pasekmes. Ir retai kada iškyla į viešumą. Dėl visagalybės ir nebaudžiamumo valdžios žmonės degraduoja, kai kurie netgi iki pedofilijos…
Nei STT, nei spec. prokuroro pareigybė, nei kitokia (dar didesnė) valdžia nebus pajėgios sukontroliuoti valdžios žmonių. Atskiri žmonės pažeidžiami – nuperkami, šantažuojami, išgąsdinami.
Tai gali padaryti piliečiai (išbalsuojant). Interneto laikais tai elementaru. Tereikia jiems suteikti tokią galią. Trumpiausias kelias į tokią valdžios reformą – naujo prezidento iniciatyva.
Tokiu atveju valdžia taptų abiejų krypčių. Ne tik iš viršaus į apačią (kaip dabar), bet ir priešingai. Valdžios vertikalę pakeistų ratas. Simbolikoje, tai gyvatė apžiojusi savo uodegą. Matyt ankstesnė civilizacija tai jau buvo pasiekusi.
Įsigalėtų tikra demokratija. Valdžia taptų “dieviška” – visur esanti. Ją turėtų kiekvienas pilietis. Jie (piliečiai) pajaustų savo vertę, ištirptų jų dabartinis abejingumas…
Viskas gerai, tik kodėl va taip „nemėsinėjote“ grybauskitės ir kodėl šiandien „nemėsynėjate buchalterės Šimonytės , ar tai reiškia, kad matote tik vieną normalų kandidatą su jo klaidomis, o kaip anie DIEVAI ar jir su sparnais?