Gegužės 31 d. LR Seimas pritarė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūrai 2019 metais, planuojamai principinei kariuomenės struktūrai 2024 metais, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribiniam skaičiui 2019 ir 2024 metais. Įstatyme numatoma Lietuvos kariuomenės struktūrą papildyti dviem batalionais, didinti bendrą ribinį karių, profesinės karo tarnybos ir karių savanorių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičių, mažinti statutinių valstybės tarnautojų skaičių.
Iki 2024 metų bus įkurti du nauji batalionai
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, įstatymo projekte siūloma principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą 2019 m. papildyti Ryšių ir informacinių sistemų batalionu. Šis batalionas bus Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir kontrolės pajėgumo dalis, kuris užtikrins kariuomenės strateginio ir operacinio lygmenų vadaviečių paramą perdislokuojamomis ryšių ir informacinėmis sistemomis, taip pat vykdys jų tinklų valdymą ir kibernetinę gynybą.
Iki 2024 m. principinė Lietuvos kariuomenės struktūra bus papildyta Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Logistikos batalionu. Logistikos batalionas yra sudedamoji NATO valstybių kariuomenių brigados dydžio vieneto dalis ir toks batalionas yra struktūrinis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padalinys, kuris užtikrins brigadai priklausančių padalinių kovinės galios išlaikymą, aprūpinimą ekipuote, sugedusio transporto evakavimą, transporto ir ginkluotės remontą.
Augant kariuomenei, didės karių skaičius
Siekiant toliau komplektuoti kariuomenės kovinius vienetus trūkstamu personalu, 2019 m. planuojama 500 karių didinti bendrą ribinį karių skaičių ir nustatyti jį nuo 19 490 iki 22 450, o per 6 metus planuojama padidinti bendrą ribinį karių skaičių 5 500 karių ir nustatyti jį nuo 24 390 iki 26 850.
Siekiant tinkamai sukomplektuoti esamus ir naujai kuriamus padalinius trūkstamu personalu, 2019 m. planuojama didinti ir ribinį profesinės karo tarnybos karių skaičių – jis išaugs 500 karių, o bendras jų skaičius nustatomas nuo 10 200 iki 11 200. 2024 m. siekiant tinkamai sukomplektuoti esamus bei naujai kuriamus padalinius trūkstamu personalu profesinės karo tarnybos skaičių planuojama didinti 4300 karių ir nustatyti jį nuo 14 500 iki 15 600 (2018 metais nustatytas nuo 9 700 iki 10 700).
Taip pat planuojama didinti ir ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičių. 2019 m. jis augs 100 karių – nuo 4 900 iki 6 300. 2024 m. šį skaičių, atsižvelgiant į numatomą išliksiančią faktinio karių savanorių skaičiaus didėjimo tendenciją, planuojama didinti 700 karių ir nustatyti jį nuo 5 500 iki 6 300 ( 2018 metais nustatytas nuo 4 800 iki 6 300).
2019 m. planuojama išlaikyti tokį patį Lietuvos karo akademijos kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, taip pat planuojama nekeisti ir ribinio privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus ir išlaikyti jį nuo 4 190 iki 4 630. Tokie patys skaičiai, planuojama, bus išlaikyti ir 2024 metais.
Atsižvelgiant į didėjantį rezervistų poreikį ir numatomas kariuomenės galimybes, 2019 m. planuojama didinti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių 500 karių ir nustatyti jį nuo 1 000 iki 2 000 (2018 metais nustatytas nuo 500 iki 2 000). 2024 m. šį skaičių planuojama didinti 1500 karių ir nustatyti jį nuo 2 000 iki 4 000 (2018 metais nustatytas nuo 500 iki 2 000).
Bus didinamas vyresniųjų karininkų skaičius
Planuojant ir nustatant vyresniųjų karininkų pareigybių skaičius, siekiama užtikrinti, kad atitinkamo laipsnio ir atsakomybės pareigas užimantys karininkai gautų toms pareigybėms nustatytus karinius laipsnius, o krašto apsaugos sistemoje pakaktų aukščiausios kvalifikacijos karininkų, gebančių vykdyti atitinkamo krašto apsaugos sistemos (KAS) valdymo lygmens (taktinio, operacinio ir strateginio) užduotis, vadovaujantis NATO standartais ir principais, tinkamai atlikti tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse, gynybos institucijose, tarptautinėse misijose, operacijose, mokymuose ir kituose renginiuose. Be to, nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarytų sąlygas karininkams siekti karjeros ir didintų jų motyvaciją tęsti tarnybą KAS, o KAS galėtų išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus ir mažinti asmens iniciatyva paliekančių tarnybą karininkų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, 2019 m. ribinis generolų ir admirolų skaičius nustatomas iki 12 (2018 m. nustatyta iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42 (2018 m. nustatyta iki 42), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 220 (2018 m. nustatyta iki 207), majorų ir komandorų leitenantų – iki 780 (2018 m. nustatyta iki 673). 2024 metais generolų ir admirolų skaičius taip pat didės ir nustatomas iki 14 (2018 metais nustatytas iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų iki 66 (2018 metais nustatytas iki 42), pulkininkų leitenantų ir komandorų iki 245 (2018 metais nustatytas iki 207), majorų ir komandorų leitenantų iki 871 (2018 metais nustatytas iki 673).
Statutinių valstybės tarnautojų skaičius mažės, kariuomenės darbuotojų – didės
Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2019 m. nustatomas nuo 220 iki 280 (2018 m. nustatytas nuo 260 iki 320), o 2024 m. – nuo 240 iki 300. Šis skaičius mažinamas atsižvelgus į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pertvarkius Vyriausybinių ryšių centrą prie Krašto apsaugos ministerijos į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, buvo atsisakyta statutinių valstybės tarnautojų pareigybių.
Atsižvelgiant į didėjančius bendrus kariuomenės karinio personalo skaičius ir atsirandančius didesnius jų aptarnavimo poreikius, siūloma didinti ir ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius. 2019 m. jų skaičius nustatomas nuo 1 250 iki 1 440 (2018 m. nustatytas nuo 1 200 iki 1 380), o 2024 m. – nuo 1 250 iki 1 495. Tokio darbuotojų skaičiaus reikia siekiant užtikrinti medicininės, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros užtikrinimą ir aprūpinimą.
Įstatymas įsigalios 2019 m. sausio 1 dieną.
labai gera mintis iš užsienio patirties : nedidelėj valstybėj netarnavusiems armijoj net pasų nieks neduoda – t.y. jų nieks net pilnais piliečiais neskaito .Ir ne visom piliečių teisėm gali naudotis .Jei Anglijos princas renkas tarnybą ,tai ir pas mus absoliučiai visi klerkai/klerkiukai be jokios abejonės privalėtų būti praėję bent poros metų tarnybą Lietuvos armijoj.