Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti.
Visuomenininkai pasiūlė sekant Latvijos Respublikos pavyzdžiu keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba nuo 2021–2022 mokslo metų (išskyrus tautinių bendrijų kalbos ir literatūros bei jų kultūros pamokas).
Pareiškime rašoma, kad „dėl kalbos barjero ne visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų absolventai turi vienodas galimybes gauti aukštąjį mokslą Lietuvoje ir visaverčiai įsitraukti į valstybės gyvenimą, nes mokyklose mokomosiomis tautinių bendrijų kalbomis neįgyja pakankamų lietuvių kalbos žinių. Tai liudija ir nuolatinės apeliacijos dėl privalomojo valstybinės kalbos brandos egzamino sąlygų palengvinimo. Daugelyje pasaulio šalių mokyklos mokomąja tautinių bendrijų kalba yra sekmadieninės, t. y. papildomos, o visose vidurinėse mokyklose ir gimnazijose mokoma valstybine kalba. Sprendžiant Lietuvos tautinių bendrijų problemas atkreiptinas dėmesys į kaimyninę Latviją, kuri mums istoriškai yra artimiausia šalis, Latvijoje neseniai sėkmingai ėmė veikti viena geriausių Europos Sąjungoje pripažinta tautinių bendrijų švietimo sistema. Latviškame švietimo modelyje numatoma, kad tautinių bendrijų vaikai pradėtų mokytis savo gimtąja kalba, o palaipsniui vis daugiau dalykų būtų imta mokyti valstybine kalba, kad baigę vidurines mokyklas tautinių bendrijų vaikai įgytų lygias galimybes su visais Latvijos absolventais.“
„Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas atkreipia dėmesį į tai, kad „Latvijos Seimas (Saeima) 2018 m. kovą priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių bendrijų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas tolygus perėjimas prie ugdymo tik latvių kalba. Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, bet tautinių bendrijų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, jų tautinės mažumos kultūros bei istorijos gimtąja kalba.“
„Pasiteisinusią latviškąją praktiką siūlome įdiegti ir Lietuvoje. Lietuvos tautinių bendrijų istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuva, todėl ugdymas meilės tėvynei Lietuvai dvasia atstatytų istorinę tiesą, kai, pvz., save laikantys lenkais nedvejodami Lietuvą, o ne Lenkiją, laikė savo tėvyne,“ – pabrėžia „Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.
Visuomenininkai siūlo tokią Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio Teisė mokytis valstybine kalba pakeitimo redakciją: „Sudarant galimybę gerai išmokti valstybinę kalbą, gauti kokybišką išsilavinimą ir lygias galimybes mokytis, gyventi ir dirbti nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visose valstybinėse mokyklose pradėti mokyti valstybine kalba: 1–6 klasėje mažiausiai 50 % dalykų, 7–9 kl. – 80 %, 10–12 kl. – visus dalykus (išskyrus gimtąją kalbą ir literatūrą).“
Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ 2017 metais įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla, prof. dr. Rasa Čepaitienė ir Virginijus Jocys, Laisvės kovų dalyviai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas ir Jonas Burokas, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Audrius Rudys ir Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai dr. Romas Pakalnis ir Gintaras Songaila, muziejininkai dr. Aušra Jurevičiūtė ir Gintaras Karosas, etnologai prof. dr. Libertas Klimka, Jonas Vaiškūnas ir Nijolė Balčiūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Gediminas Storpirštis, pedagogas Valentinas Stundys, psichologė Eglė Mirončikienė, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas, žurnalistas Dalius Stancikas, publiciskas Linas Virginijus Medelis, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, inžinierius Rytas Kupčinskas, verslininkai Mindaugas Karalius ir Arnas Simutis, Kęstutis Ignatavičius, Monika Morkūnaitė.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ raštas
Susiję straipsniai:
- Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
- Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“
- Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
- Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“
- „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
- VRK spręs ar išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija)
- Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
- Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video)
- Artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams visuomenininkai tarėsi dėl bendrų veiksmų (video, nuotraukos)
- Visuomenininkai viešins politikus, išdavusius gimtąją kalbą
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
- Piliečiai surinkę 70 000 parašų už valstybinę kalbą telkiasi į visuomeninį judėjimą (tiesioginė transliacija)
- V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
- Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams
- „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- EKGT įvertino siūlymus leisti vietovardžius ir asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba
- G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“
- Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
- V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
- Vasario 9 d. visuomenininkai kviečia į piliečių konferenciją „Už valstybę – be melo“
- D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- „TALKA už valstybinę kalbą“ rugsėjo 22 d. kviečia vienytis – ginti baltų kalbas
- „Savaitės pjūvis“ apie neeilinę Seimo sesiją, valstybinę kalbą ir referendumus (video)
- A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
- Konferencijoje bus aptarti Lietuvių tautos ir Lietuvos suvereniteto klausimai (tieioginė transliacija, video)
Puikus pasiūlymas. Paremkime latvius ir saugomime lietuvių kalbą.
Reikėjo tai padaryti prieš 28 metus. O ir šiandien valdžioje – kinkas drebinantys gobšuoliai, nemąstantys apie tautą.
Pritariu! Jau seniai reikėjo.
Visiškai pritariu minėtam pasiūlymui.Papildysiu: rusa-ir lenkakalbių vaikams mokyklose ruošiama daugeliu atvėju būsimieji piliečiai ne Lietuvai,be to apsunkinama integracija į lietuvišką visuomenę,piktnaudžiajama istorinių įvykių liečiančių Lietuvos-Lenkijos santykius vertinimais,prastai įsisavinama lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžius. Antra,- šioms mokykloms būtina ruošti mokytojus pagal lietuviškos pedagogikos reikalavimus sugebančius auklėtiniams perteikti meilę Lietuvos valstybei ir pagarbą kaimyniniams kraštams bei galinčius atsikratyti tautinio uždarumo.
geras pasiūlymas, tik gaila, kad už visuomenininkus pasirašo vienas žmogus ir parašų rinkimas nėra tęstinis
sumanymas geras, bet ar tik dabar atejo i galva? sakyciau save gerbiancioje valstybeje tai turetu buti savaime suprantamas reiskinys: mokslas tik valstybine kalba. kazkokios gi tautines bendrijos gali puoseleti ir savo kalbele, bet tik savo reikmems. labai teisingai raso Taip savo komentare: siandien valstybe uz savo lesas ruosia sau, kad ir kaip butu keista, penktakolonininkus
Tie, kam savigarba nesvarbu, svarbiau „pragmatinė politika”, turėtų ir tai suvokti, jog ŪKIŠKAI, VEIKSMINGAI, o sudėtingesnėmis aplinkybėmis – ir OPERATYVIAI, ŽAIBIŠKAI tvarkytis šalyje TIK TAIP yra įmanoma – su VISIEMS BENDRA OFICIALIA (valstybine) kalba! Tik taip yra logiška, taip patogiau ir piliečiams, ir valstybei! Tik taip yra SĄŽININGA iš valstybės pusės jos visų (nežiūrint tautybės!) piliečių atžvilgiu – viskas, ką valstybė skelbia, pateikiama visiems vienodai suprantama, nes ta pačia visus piliečius jungiančia valstybine kalba!
Daugiakalbystė tik VILKINA darbą, SUSINA nepamatuotoms išlaidoms šalies biudžetą, kelia pavojų dėl vertimo klaidų, nesusikalbėjimų, svarbios informacijos vėlavimu – ypač itin svarbiais šaliai ar piliečiui klausimais, kai reikia žaibiškai spręsti, užuot vertus tekstus, tarpusavyje aiškinusis. Be to, daugiakalbystė atveria landas ir piktnaudžiavimams piliečių teisėmis bei biudžeto išlaidų srityse.
ŽT atžvilgiu – tik tada visiems piliečiams, nežiūrint jų tautybės, gali būti suteikiamos VIENODOS su kitais galimybės, kai jie visų pirma išmokomi visiems bendros jų valstybės OFICIALIOS kalbos, kuria leidžiami visi įstatymai, potvarkiai, tvarkomi dokumentai bei registrai, skelbiama informacija, visi svarbūs skelbimai, (t.p. ir pavojaus atveju), viešinami mokslo darbai, vykdomas švietimas, studijos ir t.t.
Būtent dėl to – dėl pagarbos ŽT – Vakarų šalyse biudžetinėse mokyklose VISI be išimties VISŲ DALYKŲ mokomi valstybine kalba, švietimas ir studijos vykdomos valstybine k.
Valstybinės k. neišmokytas pilietis visada jaus atskirtį, nes nebus pajėgus kaip lygus su lygiais viską suprasti, kartu su visais konkuruoti, pretenduoti ir pan.
Nemokančiam GERAI valstybinės kalbos gali atsitikti, kaip žydų anekdote caro laikais gerai rusiškai nemokėjusiai žydaitei:
Žydaitės sriubai gaudytas gaidys paspruko. Susijaudinusi ji lekia per kaimą ir rėkia:
– Ahon! Ahon!
Tik žiūri – kaimynai su vandens kibirais iš namų išpuolė ir į priešingą nuo gaidžio pusę – jos namų link lekia…
Prisiminusi, jog rusiškai gaidys kitaip vadinasi, pradėjo šaukti:
– Patuch! Patuch!
Kaimynai sustojo, ir nežino, ar ji pati supranta, ko norinti. Tai kitą kartą ir neskubėjo į jos šauksmus. Na, o gaidys tuo nesusikalbėjimu puikiausiai pasinaudojo.
(primenu: rus. ugnis (anekdoto atveju gaisras) – огонь; gaidys – петух)
Pačioje pradžioje mums visiems ir valdžiai viena rūpėjo – kad tik Kremlius nepasinaudotų 5K-kais, kad nebūtų liejamas kraujas. Tikėjo, kad demokratinės RU jėgos paims viršų, ir toliau gyvensime visi gražiai ir laimingai. Deja, ne visus pavojus numatėme, o tuos, kas įspėjo, kad istorijos vingiai kartojasi, laikėme įtariais atsilikėliais, trukdančiais sparčiai linkį pažangos žygiuoti. Net to nenumatėme, kad pavojus iš abiejų pusių tyko – tik kol kas draugais apsimeta ir tinkamos akimirkos tyko. Nors tos šalies mąstytojai irgi dėl to įspėjo, tik tiesiai to nesakė, o vis įspėjo, kad neleistume jų pusės politikams čia košės privirti, žmones kiršinti.