(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai)
XVII skyrius. Dūmtraukiai
Projektuojant namą, galvota ne vien apie tai, kad dūmtraukis (kaminas) būtų pakankamai tvirtas ir patvarus prieš bet kokias oro sąlygas (vėjus, drėgmę, temperatūrą), jų svyravimus. Jeigu namas buvo statomas ne kaip paprasta „kaimo troba“ (kad savininkui tiesiog būtų kur gyventi), buvo atsižvelgiama ir į namo stilių, bendrą kompoziciją. Taigi ne vienu atveju spręstas ir estetinis vaizdas, dūmtraukio išvaizda (kad ir spalvinė), forma derinta bent jau su jam artimiausiais namo elementais. Kita vertus, meteorologinių sąlygų atžvilgiu tai viena jautriausių namo vietų. Todėl toli gražu ne visi namai, kuriems jau greit šimtas metų arba jau gerokai per šimtą, tebeturi pirminės išvaizdos dūmtraukius. Pradėjus byrėti plytoms, suirus dūmtraukiams, jie atstatomi ar palopomi dažniausiai negalvojant apie estetinę išvaizdą, meistraujantysis neturi tam tikrų medžiagų ir patirties.
Dauguma dūmtraukių apačioje sumūryti platesni, o viršuje turi vainiką – plytų juostą, kartais siaurą, kartais platesnę iš kelių eilių plytų, taigi profiliuotą. Pušų g. 5 namo dūmtraukis be tokio vainiko. Kęstučio g. 11, Stanislovo Moniuškos g. 2 ir Traidenio g. 23 namo dūmtraukiai turi vainikus iš kelių eilių plytų (1–3 nuotr.).
Dažnai profiliuota punktyru, – vainike viena plytų eilė sumūryta pražangiui: Traidenio g. 35, Žalioji g. 13, Latvių g. 28, Treniotos g. 5 (4–8 nuotr.), taip pat Lenktoji g. 42 bei kt. Įdomūs Treniotos g. 3 ir Vytauto g. 30 dūmtraukiai: pražanginių plytų juostos sutampa su viršlangių bei polangių puošybos dantukų forma (9–12 nuotr.).
Autentiškas atvejis – Vytauto g. 49 namo dūmtraukiai: šonuose yra sudvejintos vertikalios nišos (13 nuotr.).
Pastebėtina, kad dažnai rinktasi ne raudonos, o šviesios, geltonos plytos. O Stanislovo Moniuškos g. 39 namo dūmtraukiai „margi“: pramaišiui derintos raudonos ir geltonos plytos. Šis akcentas labai pagyvina namo vaizdą, juo labiau kad namas apkaltas geltonomis dailylentėmis, o ornamentai, kerčios, langų apvadai rusvi, – labai šiltas, žaismingas įspūdis (14–16 nuotr.). Čia taip pat „punktyruota“. Viršuje yra vertikalių plytų eilė, kurios sumūrytos ne įprastai, o įkypai. Ir tai dar ne viskas: po ta eile yra dekoratyvios formos plytos.
Dekoratyvios formos (turima omeny ne tos įprastinės stačiakampės prizmės formos) plytų turi nemažai kaminų. Specialiai profiliuotų (jos apačioje susiaurintos) plytų yra Liubarto g. 6, Pušų g. 30, Dionizo Poškos g. 16 namų dūmtraukiuose (17–20 nuotr.). Savotiškai dera pastarojo namo griežtai laužytų linijų priebučio frontono ir šalia įrengto dūmtraukio kontūrai. Keista, neįprasta estetika. O čia kaminas iškeltas virš ugniasienės (21 nuotr., Dionizo Poškos g. 38); susiaurintas, ne įprastinio kvadratinio, o stačiakampio skersmens. Tokį patį turi ir Vytauto g. 4 namas, tokia forma dar labiau pabrėžia jau ir šiaip įspūdingas ugniasienes. Birutės g. 16C: pridėta eilė įkypai pasuktų plytų (22 nuotr.). Kitur, be specialios formos, profiliuota ir pražangiai: Vytauto g. 39 ir 59 (23–25 nuotr.); yra su dviejų eilių „punktyro“ profiliais: Vytauto g. 4 (26 ir 27 nuotr.).
Reti atvejai su lenktai profiliuotomis plytomis: Pušų g. 11, Treniotos g. 8 (28 ir 29 nuotr.). Tokias formas dažniau matome senuose plytiniuose namuose.
Maloniosios g. 20-as namas turi kelis dūmtraukius (30–33 nuotr.). Iš kitų (o ir iš kitų Žvėryno dūmtraukių) išsiskiria esantis vakarų fasade. Ne vien dėl aukščio: jis su stogeliu, dūmai išeina pro angas šonuose; jos vakarų – rytų kryptimi, – ką gi, vakarų vėjai Lietuvoje dažniausi. Kiti šio namo kaminai profiliuoti panašiai kaip pristatytieji ankstėliau.
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
Iš naujo atradau kaminus. Jie aukštai, nelabai matyti. Tik kodėl kelia tokią nostalgiją? Nesuprantu. Kieno nostalgiją? Paukščio? Vaikystės su Karlsonu? Maisto kvapo? Laisvės? O nuotraukos tikrai geros.
Kaminai virš šlaitinių stogų – lėtai ramiai pilkšvu debesėliu kylantis dūmas, šiluma, jaukumas, kraigu stypinėjančios ir mus apšnekančios varnos su kuosomis. Žiū, kokia šarka sumąsto savo lizdą jame įsirengti… Tada tėtuko sunkus darbas laukia – ropštis ant stogo ir ją gudriai, taikiai išprašyti – kad nesupyktų ir nekeršytų …
Liūdni namai be šlaitinių stogų ir be kaminų. Lyg nukirstomis galvomis… Liūdnas ir miestas, be „galvų”, be kaminų, o namai – lyg stiklo kolbos…
kai laisvą temą duodavo pradinėse klasėse – ką piešdavome? Suolo draugas vis traktorių, aš perėjau prie lėktuvo, tai mok. Skripkienė pagyrė (1957 m., trečia klasė), nes kiti vis namą namą su iš jo rūkstančiais dūmais, ir kaminas būtinai. Pasirodo, tie kaminai ne tokie, kaip piešėme. Žmonės ir kaminus mūrydami kūrė.
Nu cirkų cirkai Bet jie tik žino kaip mus Rusija gąsdinti. http://essaywritekd.com/
androidaba- Jūs pametėte savo komentarą (skirtas ne šiai publikacijai))
Vaje, kiek variantų! Kaip aš juos pražiopsojau! Įsiminiau iš vaikystės tik paprastus bei tuos, katrie man lyg su karūna atrodė.
12 nuotr. – Vytauto 30.