Kosmoso projektai – tai ne tik erdvėlaivių skrydžiai, gyvybės Marse paieškos ir Žemės rutulį iš aukštai stebintys astronautai. Mažesnės kosminės misijos, pavyzdžiui, palydovų kūrimas, taip pat gali būti labai ambicingos. Jų ieškant toli žvalgytis nereikia – tokios misijos gimsta čia pat, Lietuvoje.

Pirmieji lietuviški palydovai LituanicaSAT-1 ir LitSat-1 kosminėje erdvėje skrieti pradėjo dar 2014 m. Tačiau tuo mūsų, kaip kosminės valstybės, žingsniai toli gražu nesibaigė. Pernai birželio 23 d. iš Indijos kosmoso agentūros kosmodromo į daugiau nei 500 kilometrų aukštį buvo iškeltas jau trečiasis lietuvių sukurtas dirbtinis Žemės palydovas LituanicaSAT-2. Vieno iš jį kūrusios komandos inžinierių Egidijaus Urmos teigimu, pirmieji palydovo signalai buvo sėkmingai užfiksuoti Žemėje nepraėjus nė valandai nuo skrydžio pradžios.

Lietuvos kosminis palydovas LituanicaSAT-2 | mokslosriuba.lt nuotr.

LituanicaSAT-2 ypatingas tuo, kad jame įmontuota lietuviška raketinės traukos sistema – kitaip tariant, tikras raketinis varikliukas. Šis variklis yra daug kartų mažesnis už tuos, kuriuos turi didžiosios raketos nešėjos, tačiau veikimo principas yra beveik identiškas. Negana to, jis tapo pirmuoju tokio dydžio ir tipo varikliu, kosmose išbandžiusiu naujos kartos vienkomponenčius degalus. Jie yra gerokai saugesni ir lengviau naudojami nei jų alternatyvos. Ištobulinus šią raketinės traukos sistemą, ji kosmoso erdvėje leis atlikti tikslius orbitinius manevrus. Vienas iš galimų panaudojimo būdų – kosmoso šiukšlėmis virtusių nebeveikiančių palydovų dalių surinkimas ir nukreipimas į Žemės atmosferą.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą.