Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė (nuotraukos, video)

Rūta Antulienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018-03-24 23:21:49
1
Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė (nuotraukos, video)
Pavasario lygiadienis. Vilnius, Šventaragio slėnis. 2018-03-20 | R. Antulytės nuotr.
Pavasario lygiadienis. Vilnius, Šventaragio slėnis. 2018-03-20 | R. Antulytės nuotr.

Pavasario lygiadienis – tai diena, kai dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šios dienos dienos vis ilgėja, o naktys – trumpėja. Būtent pavasario lygiadienį mūsų senojoje lietuviškoje tradicijoje prasidėdavo naujieji metai. Tai buvo svarbus atskaitos taškas, simboline prasme – šviesos pergalė prieš tamsą.

Jau dešimt metų naujai atgaivinti Vilniaus etninės kultūros centro rengiami pavasario lygiadienio renginiai vyksta vienoje svarbiausių, istorinių Vilniaus vietų – Šventaragio slėnyje. Čia kadaise stovėjo viena svarbiausių lietuvių šventviečių, kurioje nuolat degė ugnis. Ne pirmus metus pavasario lygiadienio proga Šventaragio slėnis sutemus ima švytėti ugnies, žvakių liepsnomis ir gausti nuo pavasarį apdainuojančių giesmių ir sutartinių. Čia būnant apima ypatingas jausmas – pasijunti atgimęs, susiliejęs su aplinka, su bendruomene ir sustiprėjęs. Pajunti žodžiais neišreiškiamą bendrystę su šalia esančiaisiais.

Žiema gamtoje gali trukti ilgiau ar trumpiau, o bendruomenės, šalies gyvenime, kaip rodo mūsų istorija, ji gali tęstis ir ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį. Tačiau viskas ir gamtoje, ir žmonių gyvenime vyksta ratu. Ir po ilgai trukusios žiemos anksčiau ar vėliau vėl ima rastis daugiau šviesos, ima atgyti gamta ir savo gyvybės syvais maitinti visus alkstančius. Alkstančius bendrystės, šviesos, tiesos ir savasties. Dėl to ir traukiančius prie alkų. Norinčius pasisemti jėgų išpraeities taip, kaip medžiai semiasi jėgų iš savo šaknų. Norinčius, kad ugnies šviesa per žiemą susikaupusias „tamsumas prašalintų“ ir norinčius įsikvėpti nauja ugnimi.

Tokie sambūriai sutvirtina ryšį tarp žmonių, susieja juos su gimtąja žeme, su protėvių galiomis, su tautos dvasine patirtimi. Jeigu norime kaip žmonės ir kaip valstybė būti stiprūs, atsparūs ir gajūs, turime remtis tais dvasiniais turtais, kuriuos turėjome ir kurie buvo mūsų savastimi tada, kai kaip tauta ir kaip valstybė buvome tvirti ir tvirčiausi, gyvybingi ir gyvybingiausi. Klausimas, kada tai bus suprasta ir imama įgyvendinti valstybės lygmeniu, bet tai jau kitas – politinės, valstybinės valios reikalas.

Gali iškilti mintis, gali kas nors paprieštarauti, kad tai, kas kadaise buvo – jau pražuvo. Kad tai jau seni, praėję laikai, kad kas jau tapę istorija, istorija ir gali telikti.

O vis dėlto – galiu pateikti savo pačios pavyzdį. Daugiau nei trisdešimt savo gyvenimo metų buvau pragyvenusi, nelabai ką apie senąją Lietuvos istoriją, papročius, gyvenseną žinodama. Lietuvos istorija man, kaip ir daugeliui kitų, prasidėjo maždaug ties karaliaus Mindaugo ir Lietuvos krikšto laikais, o kas buvo prieš tai – gaubė migla ir nežinia. Mes nebuvome mokinami pažinti Lietuvos senovę (deja, ir dabar mokyklose apie tai beveik nekalbama). Iš lietuvių tautos dainų daugiausia tebuvo žinomos harmonizuotos, tai yra – perdirbtos, nugyvintos dainos, kurios nelabai mane ar kitus aplinkinius įkvėpdavo, kuriose nebuvo iš amžių gilumos atneštos ir išlaikytos gyvasties.

Tačiau viską pakeitė vienas įvykis, sudalyvavus ugnies apeigoje vasarą, ežero pakrantėje. Buvo deginamas ugnies aukuras, buvo gintaro dulkėmis maitinama ugnis, buvo prausiamas veidas šaltinio vandeniu, ratu siunčiama ruginė duona, iš senovinio kaušo geriamas vanduo. Buvo jaunų merginų giedamos sutartinės, buvo ir mūsų visų susirinkusiųjų rato giedamos atkartojamos senosios dainos. Visa tai kartu buvo ir taip nauja, ir tuo pat taip lengvai atpažįstama, sava. Išgyvenimas buvo įvairialypis – ir labai gera, ir tuo pat tarsi kažkas strigo gerklėje, migla kaupėse akyse. Kaip dabar suvokiu, tuomet tą vasaros vakarą manyje įvyko „trumpas sujungimas“. Suvokiau atradusi tai, ko man trūko – o trūko šaknų, tai, kas teiktų man stiprybę. Trūko savo tapatybės suvokimo. Dėl to suvokusi, kad aš tai atrandu, atgaunu, akyse sukilo ašaros. Tai buvo džiaugsmo, atradimo ašaros. Džiaugsmas pajautus ir patyrus, kad atsistato, atgyja nugriauti tiltai, jungiantys praeitį ir dabartį.Po šio įvykio ėmiau sąmoningai domėtis senąja Lietuvos istorija, ieškoti, kur galėčiau išmokti senųjų lietuvių dainų ir sutartinių.O ieškantys randa.

IMG_0464-1-1200
IMG_0465-1-1200
IMG_0467-1200
IMG_0468-1200
IMG_0471-1200
IMG_0475-1200
IMG_0479-1200
IMG_0508-1200
P3201964-1200
P3201966-1200
P3201967-1200
P3201972-1200
P3201973-1200
P3201974-1200
P3201976-1200
P3201980-1200
P3201986-1200
P3201998-1200

Pavasario lygiadienio akimirkos.  Rūtos Antulienės ir Rasos Antulytės nuotraukos.

 

Ir čia, pavasario lygiadienį, buvo giedamos sutartinės. Jas giedojo jaunos merginos iš Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“. O juk pagalvojus… Juk sutartinės buvo visai pranykusios iš mūsų gyvenimo, iš gyvosios tradicijos. Apie jas ilgą laiką, beveik pusę amžiaus (o tai dvi žmonių kartos!) primindavo tik Zenono Slaviūno trijuose tomuose sukauptų sutartinių archyvas, žinomas tik siauram žinančiųjų rateliui. O dabar jos giedamos daugelio folkloro grupių, taip pat rengiami įvairūs sutartinių ratai, į kuriuos žmonės ateina vedami noro išmokti protėvių giedotų giesmių ir tarsi susijungti su jais, pasisemti iš jų dvasinių jėgų. Vincas Kudirka, Lietuvos himne kviečiantis semtis stiprybės iš praeities, žinojo, apie ką kalba.

Vilniaus etninės kultūros centras surengė šią šventę, kaip ir kasmet įtraukdamas į ją miesto mokyklų moksleivius, padėjusius uždegti daugybę žvakių. Iš žvakių buvo sudėlioti įvairūs baltiški ornamentai, vaizduojantys senųjų koplytstulpių saulutes, žalvario amžiaus papuošalus, verpsčių, velykinių margučių raštus. Moksleiviai atsinešė ir savo pagamintų šviečiančių paukštelių, aukurėlių, kuriais papuošė medžius Šventaragio slėnyje. Aukuro, kvepiančių žvakių šviesa ir aidinčios senosios sutartinės, palydimos šiuolaikinių hango ir balafono garsų, medžiuose kabantys dangaus sodai kūrė darnią nuotaiką. Tokiomis akimirkomis pajunti, kad atgimsta jėgos, atsikuria darna su savimi ir pasauliu. Supranti, kad praeityje slypinti galia yra gyva. Ji gaji, nepaisant skaudžių praeities ir dabarties įvykių ir tam tikrų jėgų noro ištrinti ar pakeisti istoriją, t. y. mūsų atmintį.

Ir kuomet sakoma, kad pažanga Lietuvos istorijoje prasidėjo tik po krikšto – tai tik žinių ar noro daugiau žinoti trūkumas.Mes dažnai nežinome, kad nežinome. Nežinome, ko nežinome. Apie buvusią galybę dažnas žino tiek, kad buvome „nuo jūros ligi jūros“. O kas mus iki to atvedė?

Pabuskime iš žiemos miego. Domėkimės, susižinokime, kas buvome ir kas esame. Ne globalumas mus išgelbės, o tapatybės susižinojimas. Ta pati tapatybė. Tapati tapatybė. Lieta sulieta tapatybė.

Tokios akimirkos, kaip šios, mus atgaivina ir suvienija – to mums visiems linkiu.

Rūtos Antulienės vaizdo įrašai.

logo_srtrf (1)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis!
  2. Šeštadienį Šventaragio slėnyje įžiebta Pavasario lygiadienio ugnis (nuotraukos)
  3. Pavasario švenčių papročiai ir simboliai
  4. Šventaragio slėnyje bus įkurta Pavasario Ugnis
  5. Rudens atodūsių spalvos (nuotraukos)
  6. Vakaras Degaičių parke (nuotraukos)
  7. Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite
  8. „Šventaragio sodai“ džiugino akį ir sielą
  9. Šokdami sutikome pavasarį
  10. Seminaras „Rudens šventės kalendoriniame cikle“
  11. ETNOketvirtadienis
  12. „ETNOdirbtuvėlės“. Kaukių gamyba
  13. Užgavėnių mugė Vilniuje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Elgetas says:
    5 metai ago

    Kuo labjau pazystu runas…ka kunigai su mumis padare ir vardan ko-galvoje netelpa…Ale=” lenku svente Kernave”.Krikscionys tarp lauzenu ka svencia? Arba velykas arba kaledas-stop LAValeTa- Maltos sostine, su ta pacia runa.
    La Welika Ta.O dabar ziurim i lotynu zodyna “ale”.. Jau anksciau sakiau, kad W=labas, todel Velykas privalu svest alcaeme ir raiteliu mokykloj Ramovej
    Alexander.Ne Cingis, bet Velyku Xanas. Iki krikscionybes 300 metu, o graikai velykas svencia
    Is ten pat naujiena”stbuklas, Kernavedegea”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

3. Aleksandras Kostkus-Kostkevičius (1912–1999). Streikuojančių kalinių žudynės 1953 m. rugpjūčio 1 d. 1988. Kartonas, aliejus. 56 x 74 cm. ČDM Lvg 1084

V. Kilinskienė. Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus tapybos darbų paroda „Iš debesų“

2023 03 17
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Knygnešys Jurgis Bielinis.

Kreiva Plunksna. Kas tautai yra brangu

2023 03 16
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Pavasario lygiadienis Kernavėje „Teka upelė, duinoja“ | Širvintų kultūros centro Kernavės filialo nuotr.

Pavasario lygiadienis Kernavėje „Teka upelė, duinoja“

2023 03 12
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Vilnius, Šnipiškės, Saracėnų g. 1| A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m. (5. Saracėnų g., 1-oji dalis)

2023 03 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Į vasarnamius sugrįžta ir… gaisrai
  • Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Kilinskienė. Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus tapybos darbų paroda „Iš debesų“

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 03 17
0
3. Aleksandras Kostkus-Kostkevičius (1912–1999). Streikuojančių kalinių žudynės 1953 m. rugpjūčio 1 d. 1988. Kartonas, aliejus. 56 x 74 cm. ČDM Lvg 1084

 Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 12 d., trečiadienį,  17 val. visi...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Kreiva Plunksna. Kas tautai yra brangu

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 03 16
1
Knygnešys Jurgis Bielinis.

Jurgio Bielinio gimimo metinėms atminti. Aš šiandien gimiau, kad apginčiau, Kas tautai yra brangu. Gimiau, kad tauta atgimtų Ir neprarastų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Nuoroda apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
Kitas straipsnis
Gydytoja artritą įveikė grikiais ir badavimu

Gydytoja artritą įveikė grikiais ir badavimu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai