Daug kas šiandien suabejojo, ar Kovo 11-osios eisenoje nešamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ neįžeis kitų Lietuvos gyventojų. Norėčiau paklausti jų: o tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją skelbia lietuvių tauta, neįžeidžia?
Šūkiui „Lietuva – lietuviams!“ jau daugiau kaip šimtas metų, bet būtent todėl, kad buvo šviesių žmonių, jį iškėlusį kaip orientyrą, mes švenčiame ir vėl iš pančių išsivadavusios Lietuvos šimtmetį. Šūkį „Lietuva – lietuviams!“ tada, kai Lietuvoje buvo draudžiama rašyti lietuviškais rašmenimis, paskelbė „Varpo“ laikraštis ir pakvietė priešintis caro okupantams tvirtai tikint, kad šią kovą vainikuos pergalė. Tuometinis tikslas buvo atgauti teisę rašyti lietuviškais rašmenimis. „Varpas“ vykdė šią misiją tol, kol buvo atšauktas lietuviškų rašmenų draudimas, tai liudija laikraščio leidimo metai – 1889-1905 m. Šios kovos pažadinta tautinė savimonė stiprėjo, kol 1918 m. buvo paskelbta nepriklausomybė.
Kai vėl reikėjo žadinti tautinę savimonę, vėl atgauti nepriklausomybę, iniciatyvos ėmėsi Sąjūdis. Jo nacionalinės programos, kurios viena iš autorių esu nurodyta ir aš, pagrindinė koncepcija yra sąlygų gyvuoti lietuvių tautai Lietuvoje gerinimas. Programoje deklaruojama lietuvio – Lietuvos piliečio koncepcija, reiškianti, kad visų tautybių Lietuvos piliečiai visų pirma yra lietuviai – savo tėvynės Lietuvos piliečiai. Tuo tikslu buvo nuspręsta nebenurodyti tautybės Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose.
Dabar sparčiai tolstama nuo tos koncepcijos, nes diegiama Lietuvai svetimų į Lenkiją orientuotų Lietuvos lenkų politika. Džiugu, kad kol kas Lietuvos rusams neliepiama orientuotis į Putino Rusiją, bent jau viešai to nedaroma. Siekis išsižadėti lietuviškos rašybos, kuriam, beje, nepritarė Konstitucinis Teismas, nurodęs padėtį išsiaiškinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijai, ir vėl aktualizuoja šūkį „Lietuva – lietuviams!“.
Man yra tekusi didelė garbė Kovo 11-osios eitynėse žygiuoti vienoje eisenoje su Romualdu Ozolu, Antanu Tyla ir kitais garbingais Lietuvos lietuviais, todėl ir šiemet kviečiu ateiti visus, kam rūpi Lietuva ir jos piliečiai. Prisidėti ne prie tų, kurie sparčiai emigruoja iš savo tėvynės, o po to dar įsigeidžia turėti dvi tėvynes, nelyginant biologinę ir juos priėmusią motiną, o prie tų, kurie eis su garbingu šūkiu „Lietuva – lietuviams!“. Juk vieninteliai lietuvių namai yra Lietuvoje.
Autorė yra kalbininkė, sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ tarybos narė
berods, čia ta garsioji eisena, kurią uždraudė liberastai, tuomet gerokai sveikos dvasios įpylė signatarai, ėję priekyje visų
Na, TĖVYNĖS SĄJUNGA, ar pagal sąrašą tik skystablauzdžiai į šios kadencijos Seimą galėjo patekti?
KONSERVATORIŲ ŽMONOS bei MŪZOS – jei nebeįmanoma įkvėpti, tai bent pripūskite savo vyrus – gal atsities, ir bent taip drąsesni atrodys? Padėkite peržengti namų slenkstį ir stumtelėkite Katedros kryptimi… Gal nesutrukdys kojų virpulys iki aikštės nueiti? O ten ir jaunystę prisimins, kai žymiai drąsesni buvo, ir patiems smagiau pataps…
Ačiū poniai Laimai. Tokios moterys visada budėjo lietuvybės sargyboje, tokios moterys mokė vaikus gimtosios kalbos kai ji buvo draudžiama, dainavo lopšines ir sekė sakmes apie Lietuvos valstybės didingą praeitį ir tautos didžiavyrius. Nublanksta visokie adomėnai, kubiliai, valatkos ir į juos panašūs. Jų tiesiog neliks, o gyvenimą pašventę Lietuvai ir lietuvių tautai išliks istorijoje amžiams. Kaip išliko mūsų atmintyje Ozolas, Patackas, Uoka, Zinkevičius…
Na ir paslaptingi gi jie, tie gyvenimo vingiai su savo visais staigiais posūkiais bei stačiomis nuokalnėmis…
Tiesiame lygiame kelyje arogantiškasis wozas iš nuobodulio vis gąsdina kozą, jog šieno neduosiąs, gąsdina, ir, taip begąsdindamas, staiga privažiuoja nežinia iš kur atsiradusį posūkį su bais stačia nuokalne… O už jo pats staiga gąsdinamas patampa. Ir tada prisiminė wozas, jog kieta lyg akmenėlis spira kartais didelį vežimą nuo kelio nuverčia. Tai prisiminęs, wozas tik lapatai lapatai pas kozą prašydamas, kad toji jo kelyje savo kietų spirų neprimėtytų, kurios galėtų jį, tokį pasipūtusį ir brutalų, nuo kelio nuversti… Maža to, dar nulėkė prie savo nuolat lepintų ir dosniai penėtų kozečkų bei kozliakų ir jiems priminė, jog jos turi pagarbiai su koza bendrauti, kaip su tikra motinėle…
Tiesa, prieš prigimtį nepašokinėsi, tad, užsimiršęs, priminė kozai, kad būtent jos pareiga esanti jo pamestinukais lyg savais rūpintis. Tada susigriebė, vėl liežuvį prikando ir kozai įvairiuose ūkio darbuose savo talką prižadėjo…
Bet visa tai proza…
O šiandien TV reportaže kalbėta apie šešėlinius migracijos departamento „talkininkus”, ten besisukančias sumas… Prieš reporteriui atsakydama apie jos darbuotojų ryšius su šešėliu, ponia balsą spėja suvaldyti, o štai veidelio nespėja – juo perbėga išdavikiškas šešėlis…. Na, žinoma, tautiškas departamentas prie to niekaip neprisidedąs… žinoma, kad ne. Tačiau darbas jau didelėmis apsukomis sukasi – ne ką prasčiau, kaip kažkur trečiojo pasaulio šalyse… Ir tada žiūrovui pasistoja toks klausimas: o tos stebuklingosios 3 raidės, kurios svetimvardžiams vartus į patį Rojų atverti turi – ar ne į pagalbą šešėlio departamento BVP jos skirtos, ne jo užsakymu stumiamos??? Tos trys raidės techniškai tam net labai „mačytų”. Lyg ir visai nekalta, lyg ir kuklu – juk „tik” trys, o kas išmano, žino, jog geriau nė nesugalvosi… Optimalus sprendimas. Juk ne veltui tai KOMERCINĖ abėcėlė… Ir jų iniciatoriai Seime įrodo, jog jie įstengia, jog tiesiog gimę pagal užsakymą tobulas paslaugas teikti… Net jei patys to nesuvokia, ir jaučiasi superpuper pažangūs ir „vakarietiški” esą…