Kovo 14 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba rengia konferenciją-diskusiją „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?“
Konferencijos-diskusijos organizavimą paskatino ne tik pernelyg destabilizuota Lietuvos politinės kultūros būklė, veikianti viešąjį žmonių gyvenimą ir jų tarpusavio santykius, bet ir su socialine atskirtimi bei šalies demografine krize susijusių nusivylimo nuotaikų plitimas.Pretekstą šiam renginiui suteikė prof. Vandos Zaborskaitės knyga „Tekančio laiko ženklai“.
Šio paskutinių gyvenimo metų publicistinių straipsnių rinkinio išleidimu ne tik paminimos jos 95-osios gimimo metinės, iš pirmų lūpų atskleidžiama, kaip represinės valstybės sąlygomis buvo palaikomas inteligentų opozicinis gyvenimo būdas, bet ir pateikiamas iki šiol aktualus oponavimas kai kurioms šių dienų tendencijoms, išsaugant pagarbą kitaip galvojantiems žmonėms ir pačiai valstybei.
Į konferenciją-diskusiją pagrindiniais pranešėjais pakviesti trijų socialinių kategorijų žmonės, išsiskiriantys labiausiai pagarbiu bendravimo būdu ir priklausantys politinei dešinei, politinei kairei ir V. Zaborskaitę artimai pažinojusiems humanitarams. Tikimasi, kad jiems ne tik pavyks sukurti deramą diskusijų atmosferą, bet ir duoti korektiško bendravimo pavyzdį, be kurio visi nuomonių susidūrimai virsta tuščiais kivirčais, žlugdančiais bet kokią pozityvią veiklą.
Konferencijos „Kaip turėtume ugdyti Lietuvos politinę kultūrą“ vaizdo įrašas:
Programa:
13.00 Konferencijos atidarymas. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
13.10 Prof. V. Zaborskaitės įsiterpimas į politinę kultūrą. Dr. Krescencijus Stoškus.
13.20 Fragmentai iš knygos. Aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Pranešėjai:
13.25 Profesorius Vytautas Juozapaitis.
13.35 Diplomatas Vytautas Plečkaitis.
13.45 Jūratė Vilūnaitė. Fragmentai iš knygos.
13.50 Profesorė Marija Barkauskaitė.
14.00 Docentas Darius Kuolys.
14.10 Daktarė Ingė Lukšaitė.
14.20 Pertrauka.
14.30 Jūratė Vilūnaitė. Fragmentai iš knygos.
14.40 Ambasadorius Mečys Laurinkus.
14.50 Daiva Sakalė.
15.00 Diskusijos.
16.00 Pabaiga.
tik surengus socialinę revoliuciją ,žyymiai pakėlus lietuvių pragyvenimo lygį ir to pasekoje natūraliai sužadinus ir sukėlus visuotiniį tautiečių “apetitą” kultūrai ,mokslui ,demokratinėms vertybėms atsiras natūralus tautiečių poreikis į politikus rinkti tik labiausiai nusipelniusius ,o ne storiausią piniginę per kelis metus užsiauginusį ,dažnai absoliučiai ….pienburnį su noru pakomanduot …Bet juk autorei turėtų būti ir taip aišku,kad kai prioritetas daugumai tėra pavalgyt,susimokėt “žieminius “komunalinius ..o dar didesnei daliai po dalios paskyrimo prezidente iš vis nori /nenori teko kelt kvalifikaciją stumdantis prie atliekų konteinerių (jų tikrai yra jau žymi Lietuvos visuomenės dalis – nuseno,bet dar ne pensijoj, prarado sveikatą ,bet neturi “resursui” blatui gaut priklausančiam nors ir ubagiškam invalidumui .Priežasčių čia milijonas ,o pas mus keliamas konceptualus klausimas ,kada tas bomžas pagaliau but išrinktas į politikų tarpą ir,kada pagaliau pakeis tuos imitusius ,prie kėdžių Seime priaugusius .Pakeis ,bet tam dabar,ko gero,reiktų naujos revoliucijos ,ir ,ko gero,jei nebus karo/maro ,jei lietuviai iš vis nebus galutinai išvaikyti iš Tėvynės,jei atsiras POLITINĖ VALIA, (ne menkesnė nei 1990 m.) …Vnž – krakuzmečio autoriai tokį pervormansą senai pavertė utopija – nieks nežada dėl Lietuvos iš “naujųjų Lietuvių” net susimažint vis augančius apetitus.Ką patvirtina siaubingas tautiečių bėgimas iš Lietuvos.