
Vasario 23 d. Vilniuje mirė žymiausias istorinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas, baltistas, vienas pagrindinių akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ autorių, lietuvių kalbos mokslinių gramatikų rusų, anglų kalba ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ vienas autorių ir atsakingasis redaktorius, ilgametis Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, buvęs Gramatikos skyriaus vadovas, poetas, profesorius habilituotas daktaras Vytautas Ambrazas.
V. Ambrazas gimė 1930 metais Kaune. Jis 1947-1948 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1952 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, o 1980 metais tapo filologijos mokslų daktaru.
Lietuvos ir užsienio leidiniuose V. Ambrazas paskelbė daugybę straipsnių ir studijų įvairiais istorinės sintaksės, dabartinės lietuvių kalbos, kalbos kultūros klausimais. Profesorius dirbo įvairiose redakcinėse kolegijose, buvo Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, Milano (Italija) kalbotyros draugijos narys korespondentas. Jo mokslinė veikla įvertinta Lietuvos valstybine, mokslo premijomis. 1998 metais V. Ambrazas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Užuojautą dėl iškilaus kalbininko mirties Velionio artimiesiems, kolegoms ir visai Lietuvos mokslininkų bendruomenei pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, profesorius į kalbotyros mokslo istoriją įrašė daugybę reikšmingų darbų, tapusių tvirtu dabartinės lietuvių kalbos tyrinėjimų pagrindu. Su V. Ambrazo vardu siejamas ir lituanistikai itin svarus įnašas – akademinės lietuvių kalbos gramatika.
Atsisveikinti su Velioniu bus galima vasario 26 d. iki 16 val. Vilniuje, 1-ojoje laidojimo salėje prie Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios (Antakalnio g. 1).
Sparčiai vienas po kito palieka mus mūsų STIPRIŲJŲ karta, mūsų stuburas… Našlėjame…
Šie VYRAI atlaikė bolševikų terorą bet mūsų kartai teko sunkesnis priešas,klastingas liberbolševizmas.
Manau, kad šiandien tikresnis vardas viso to, kas liberalbolševizmo vardu pavadinamas, būtų liberalmažumizmas… Lietuvą labiausiai pjauna būtent jis.