Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, religijotyrininkas dr. Stanislovas Juknevičius, kuris vedė nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje. Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai? Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės?
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė. Informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengė šĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Pastebėsiu, kad žodį ‘pasąmonė’ vartoja žmonės, kurie nesuvokia sąmonės…
,,Mitai yra kolektyvinės vaizduotės produktas” – tiek sužinojau išklausęs paskatą… Meluoja ir neraudonuoja!
Manyčiau, kad gerb. Stanislovui Juknevičiui, kaip filosofui ir religijotyrininkui, kiša koją mito esmės nesupratimas. Užsienio mokslininkai mitą traktuoja kaip istorijos dalį. Remiantis mitu apie Romą ir Remą Italijos sostinė pavadinta Romos vardu, analogiškai Atėnai gavo deivės Atėnės vardą ir t.t. Mitą užsienio mokslininkai vertina kaip mokslinės laboratorijos objektą, kurį reikia nagrinėti visais aspektais ir žino, kad, nagrinėjant, reikia gilintis į kiekvieno žodžio, skaičiaus ar įvykio prasmę. Tai aprašo A. J. Greimas savo semiotikos darbų pagrinduose.
Jums, gerb. Stanislovai, siekiant profesinių aukštumų, į Kemblio ir į šias pastabas derėtų tinkamai atsižvelgti. Laimingai.