Praėjusią savaitę Jungtinėse Tautose įteikus šalies Prezidentės pasirašytus raštus, patvirtinančius, kad Lietuva ratifikuoja 2013 m. spalio 10 d. Kumamoto mieste priimtą Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, tapome 86-ąja šios konvencijos valstybe.
Nuo šiol mūsų šalies atsakingos institucijos galės nesutikti importuoti tam tikrus gyvsidabrio junginius. Lietuva gaus informaciją iš eksportuojančios šalies apie ketinamo eksportuoti gyvsidabrio ar jo junginių šaltinius, ir tai leis sužinoti, ar jis nėra iš draudžiamų šaltinių. Taip pat gausime informaciją apie importuojamus bei eksportuojamus gyvsidabrio junginius ir jų srautus. Jeigu šie junginiai oru ar vandeniu patektų į Lietuvą iš kitų Minamatos konvencijos valstybių ir mūsų šalyje būtų aptikta tarša, bus galima paveikti šios konvencijos įsipareigojimus netinkamai vykdančias valstybes, kad jos sumažintų ar nutrauktų išmetimus.
Gyvsidabris – labai nuodinga medžiaga, galinti padaryti daug žalos žmonėms, gyvūnams, gamtai ir ekosistemai. Šis metalas keliauja dideliais atstumais oru, žeme ar vandeniu ir gali būti aptinkamas toli nuo taršos šaltinio, todėl jo keliama grėsmė yra visuotinė problema, kuri sprendžiama bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir koordinuojant veiksmus su kitomis šalimis.
Minamatos konvencija nustato gaires, kaip apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio, ir reglamentuoja visas jo gyvavimo stadijas – gavybą, perdirbimą, naudojimą produktuose ir gamybos procesuose, prekybą, išmetimo į orą ir išleidimo į vandenį bei žemę kontrolę, atliekų ir juo užterštų teritorijų tvarkymą.
Ši konvencija įsigaliojo visai neseniai – praėjusį rugpjūtį. Rugsėjo pabaigoje Ženevoje surengtas pirmasis jos šalių susitikimas buvo, pasak jame Lietuvai atstovavusios Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Bajoraitienės, naujosios konvencijos „kelio“ pradžia.
