Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson siūlydamas tam tikrais atvejais atsisakyti nuostatos, kad maksimalus valstybės finansavimas vienam filmui gali siekti ne daugiau kaip 725 000 eurų. Taip pat rašte siūloma keisti ekspertų komisijos sudėtį, įtraukiant į ją platintojus ir rodytojus.
„Nacionalinis kinas – tai kultūros platforma, kuria paprasčiausia pasiekti šalies gyventojus. Tačiau lietuviškam kinui, šiandien užimančiam 19,5 proc. rinkos (žiūrovų skaičius atėjusių į lietuviškus filmus)
vis dar sunku pasiekti savo žiūrovą, nes lietuviško filmo tiesiog trūksta. 2016 m. Lietuvos kino teatruose buvo rodomi vos 17 lietuviškų filmų, kuomet iš viso kino teatruose buvo parodytas 291 kino filmas.
Tiesa, Lietuvoje yra labai išaugęs nacionalinių kino filmų lankomumas, į žiūrimiausių kino teatruose filmų „Top 10“ nuo 2014 iki 2016 m. patenka bent trys ar keturi lietuviški filmai – tai net Europos mastu yra aukštas rezultatas. Tačiau nepaisant palaipsniui gerėjančios situacijos, lietuviškas kinas vis dar neužima stiprių pozicijų Lietuvos kino teatruose ir medijoje. Pagrindinė nacionalinio kino plėtros problema – tai lėšų ir skirtingų finansavimo šaltinių trūkumas bei iš to sekančios filmų kūrėjų problemos susijusios su filmo kūrimu, jo kokybe ar netgi populiarinimu“, – teigia L. Kasčiūnas.
Seimo narių teigimu, yra nustatyta, kad maksimalus valstybės finansavimas vienam filmui gali siekit ne daugiau kaip 725 000 eurų. Tačiau manytina, kad kokybiškam, patraukliam ir išliekamosios vertės siekiančiam filmui sukurti tokių lėšų nepakanka. Ypač brangus, tačiau reikalingas yra istorinio filmo kūrimas. Tokių filmų mūsų valstybėje sukurta vos keli. Todėl siūloma įrašyti atvejus, (kai, pvz. filmas atitinka Valstybės strateginės komunikacijos uždavinius) kada maksimalaus finansavimo ribos filmui nebūtų taikomos.
Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys į ekspertų komisijos, kuri vertina kino valstybiniam finansavimui pateiktus projektus sudėtį. Seimo narys nurodo, kad yra svarbu užtikrinti, kad komisija būtų sudaryta ne tik iš kino menininkų ir kino kritikų, bet ir kitų ekspertų. Anot Seimo nario, tai svarbu todėl, kad būtų užtikrintos didesnės galimybės gauti finansavimą ne tik meniniams kino filmams, bet ir pavyzdžiui istoriniams ar valstybės naratyvą formuojantiems filmų projektams. Seimo narys siūlo įtraukti nuostatas, kad ekspertų komisija būtų sudaryta ne tik iš kino meno kūrėjų ir vertintojų, bet ir platintojų ir rodytojų atstovų (pvz. kino teatrai, Lietuvos nacionalinio radijas ir televizija, komerciniai transliuotojai ir kt.) bei už valstybės strateginę komunikaciją atsakingų institucijų atstovų.
