
Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – ekspertė, Bendrojo ugdymo tarybos narė bei „Šviesos“ istorijos vadovėlių bendraautorė Jūratė Litvinaitė pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai kinta šiuolaikiniams moksleiviams priimtini motyvacijos būdai ir savirealizacijos samprata, todėl, ekspertės nuomone, būtina keisti esamą ugdymo sistemą.
– Mokykloje vertinimo sistemą sudaro pažymiai, tačiau kas, Jūsų nuomone, gali labiau motyvuoti moksleivius mokytis?
– Tik mums, suaugusiems, atrodo, kad pažymiai yra vienintelis moksleivių motyvacijos būdas. Tačiau pastaruoju metu ryškėja visiškai priešinga tendencija – moksleiviai neseka savo pažymių. Jie įsitraukia į patį mokymosi procesą ir domisi tuo, kaip reikia atlikti vieną ar kitą užduotį, o ne ką padaryti tam, kad gautų gerą pažymį.
Labiau motyvuoti moksleivius mokytis gali ir pokyčiai mokykloje. Mano nuomone, keisti mokyklos tvarką reikia nuo mažų žingsnių, visų pirma – pradedant nuo pamokų trukmės. Ji neturi būti nustatoma kitų institucijų – ją įvertinti turi mokyklos administracija, mokytojai ir patys vaikai. Šiuolaikinės mokyklos privalo gauti daugiau savarankiškumo, bendradarbiauti tarpusavyje, keistis informacija ir patirtimi bei skleisti įvairovę.
– Vis pasigirsta diskusijų apie namų darbų mokyklose atsisakymą. Kaip vertinate tokias diskusijas?
– Namų darbai turi priklausyti nuo mokinių charakterio, darbo krūvio ir daugelio kitų dalykų. Aš retai tikrinu namų darbus, nes fiziškai nespėju to padaryti, tačiau sudarau sąlygas vaikams pasinaudoti namų darbų medžiaga. Mano įsitikinimu, namų darbus moksleiviams reikia duoti tuomet, kai jie pareikalauja kūrybinio mąstymo. Galima paprašyti moksleivio aprašyti savo aplinkoje esančių pastatų architektūros stilių arba tiesiog duoti tą užduotį, kurios klasėje jis negali padaryti, nes tam reikia kitos erdvės ar sąlygų.
– Šiais metais LR švietimo ir mokslo ministerija siūlė abiturientams rinktis baigiamąjį brandos darbą, kuris turės įtakos ir stojantiems į aukštąsias mokyklas, tačiau šis pasiūlymas nesužavėjo abiturientų. Kokias naudas atneštų brandos darbas? Ar tokia vertinimo forma gali užtikrinti objektyvesnį mokinio įdirbio, žinių ir gebėjimų įvertinimą nei egzamino balas?
– Brandos darbas rengiamas laikantis bendrų reikalavimų, taikomų bet kokiam rašto darbui ar projektinei veiklai. Išmokę to mokykloje, jauni žmonės įgūdžius galės pritaikyti įvairioje veikloje. Nors šiais metais jį pasirinkusių abiturientų nebuvo daug, tačiau brandos darbas laikui bėgant tikrai populiarės, o ateityje gal netgi taps privalomu. Kai kuriose Europos šalyse tokia praktika jau įprasta.
Ruošdami brandos darbą abiturientai išmoks daugiau, nes rengiantis egzaminui nemažai informacijos reikia tiesiog iškalti. Paprastai mintinai išmoktą informaciją moksleiviai gana greitai pamiršta, o atliekant brandos darbą įgyjama gerokai platesnių ir įvairesnių įgūdžių. Kartu su „Šviesa“ jau šiais mokslo metais per „Vilniaus knygų mugę“ ketiname pristatyti brandos darbo atlikimui skirtą leidinį „Brandos darbas. Išsamus vadovas“, kuriame aprašyti visi reikalingi žingsniai tam, kad brandos darbas būtų atliktas tinkamai, o įvertinimas atitiktų įdėtas pastangas.
– Kokie mokinių žinių vertinimo būdai yra geriausi? Ką manote apie kaupiamąjį mokinių žinių vertinimą?
– Siekiant įvertinti mokinio ugdymosi rezultatus, svarbu ne tik įvertinti jo įgytas žinias, supratimą, nuostatas ir gebėjimus, bet ir pasiektą pažangą. Su Kaupiamojo vertinimo koncepcijos projektu nesu nuodugniai susipažinusi, tačiau pati idėja turi daug privalumų. Mano manymu, daug svarbiau yra ugdyti laisvą ir kūrybišką žmogų. Pats mokymo procesas turi būti visoks, nes jo pagrindinis tikslas – padėti vaikui suprasti pasaulį, kuris jį supa ir parodyti jam galimybes veikti jame.
– Kiek laiko pastaraisiais metais pamokų metu skiriama naudojimuisi interaktyviomis technologijomis: kompiuteriais, planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais? Kokie yra jų privalumai ir trūkumai mokslo kokybės prasme?
– Lietuvoje mokyklų skaitmenizacija įgauna pagreitį, tačiau reikia nepamiršti, kad technologijos yra tik įrankis, padedantis pasiekti aukštesnę pamokų kokybę. Visų mokytojų lūkestis yra mokymo procesą padaryti patogesnį, lengvesnį ir žaismingesnį ir jei šiam tikslui tarnauja technologijos – labai gerai, tačiau jos neturi užgožti bendravimo. Pamokose svarbus ne technologijų kiekis, o mokymosi proceso eiga.
– Kaip manote, ar mokykla bei aukštosios mokyklos tinkamai paruošia jauną žmogų darbo rinkai? Kaip mokyklos galėtų padėti labiau į ją įsilieti?
– Vaikus reikia „konstruoti“ ne darbo rinkai, o laimingam gyvenimui. Mokytojai turi auginti laisvus ir kūrybiškus žmones. Juk mes nežinome, ar mokyklą baigęs abiturientas žengs į darbo rinką, galbūt jis pasirinks menininko kelią ir taps dailininku ar užsiims moksliniais atradimais. Nuo seno žinoma, kad dirbi išmokyti privalo darbdaviai ir visos profesijos pačios mokina kandidatus bei užtikrina savo profesinį tęstinumą. Jaunuolis mokykloje ir universitete įgys kompetencijų, socialinių įgūdžių, bendrų žinių, išmoks užsienio kalbų ir, jeigu tokie bus jo siekiai, sėkmingai įsileis į darbo rinką.
O kokia prasmė čia tuos liberastinius skiedalus “darykim bile ką ir skleiskim ĮVAIROVĘ” bei “kas tos žinios – daug svarbiau yra ugdyti laisvą ir kūrybišką žmogų” dėti? Čia reiškia, kad alkas.lt pritaria idėjai “darykim dar vieną liberastinę reformą ir priveiskim dar daugiau bukų susireikšminusių hipster… oi, pardon – laisvų ir kūrybingų asmenybių”? 😉
Pikc…zmogius per amžius pik…tino LAISVI ZMONĖS.
Nelinkiu ir toliau PIKC
P.S. Puikus interviu, nuostabi gal net ideali MOKYTOJA.
Geriausios Jai kloties visame kame…
Linkiu
NORMALIUS žmones piktino ir piktina liberastai – ir jie nieko bendro su “laisvais žmonėmis” neturi. 😉
Dar viena dviračio išradinėtoja.
Klasikinė jėzuitų gimnazija yra geriausias visų laikų mokyklos pavyzdys, duodantis kokybiškiausią išsilavinimą ir į tai reikia žiūrėti, bet ne įvairias laisvamanybes skelbti ir ugdyti už nieką neatsakingus žmones.
Tereikia tik atsisakyti kūno bausmių moksleiviams.
Turiu priminti, kad baigęs tokią gimnaziją moksleivis turi būti mokęsis liaudynų ir graikų kalbų bei logikos – šis dalykas labai sutramdo žmogaus protą nenuklysti į tamsumus ir kvailystes.
Pažymiai ir nedomins. Kuo toliau, tuo labiau. Nesudomins ir gebėuimų ar dar kažko vertinimas. Pastebėjau, kad vyksta pxizmas ar dzin-izmas. Kaip norit, taip vadinkit. Tie, kas nori mokytis, tie ir mokysis – jiems nieko nereikia išradinėt. Tik kažkodėl pas mus orientuojamasi į tuos nupliaušėlius, kuriems dzin viskas, ir juos bandoma bet kokiom priemonėm priverst mokintis. O dėl to nukenčia norintieji mokytis.
Šiaip jau, jei nenorim, kad ateities kartos būtų nė velnio nieko nežinančių ir nemokančių hipsteriuojančių savimi susižavėjusių debilų, laikančių save “laisvais ir kūrybingais žmonėmis”, gauja (o link to labai entuziastingai einama), reikia norintiems mokytis PADĖTI, bet nenorinčius reikia PRIVERSTI. Kitaip nieko nebus. Laisve laisvai naudotis gali tie, kas jaučia atsakomybę ir supranta, ką renkasi. Jau dabar gimnazijose vyksta labai rimtas būsimų abiturientų pasirinkimo apribojimas, kai dar nesubrendę, nė velnio savo ateities neįsivaizduojantys jaunikliai sprendžia, kokių dalykų jiems reikia mokytis, o kokių – ne. Jau nekalbu apie apgailėtiną bendro raštingumo lygį. Praktinis pavyzdys: iš 10 aukštosios mokyklos studentų tik VIENAS žinojo, kas buvo Kęstučio brolis. Kaip paaiškėjo, žinojo todėl, kad jo mama – istorijos mokytoja. 🙂
Pikts, nenorinciuju mokytis nepriversi. Manau, ir nereikia tu jegu ten investuot. Geriau dirbt su norinciais – daugiau pasieksim. Alchaso irgi nepriversi mest gert, jei anas nenori. Tai ir nereikia. Tegu aplinkybes privercia uzsinoret… del pasirenkamu dalyku, kuriuos mokytis, su jumis visiskai sutinku. Esme, kad vaikams nuobodu mokytis, nes jiems reikia vaizdu, kaip jutube, o musu mokytojai pensininkai tik papasakot tegali… vaikai daugiausia turi regimaja atminti nei girdimaja… o kad musu svietimo sistema sujaukta, galim padekot liberastam su Steponavicium priesaky….
Aš suprantu, ką norite pasakyti, bet tų norinčių visada bus mažuma – ypač dabartiniais laikais, kai tą norą “atmuša” didžiulis išlepimas, įsitikinimas, kad “aš pats savaime nuostabus, tad nieko daryti ir nereikia”. Tokiems pataikauti reiškia kloti tiesų kelią į susireiškminusių savimylų analfabetų visuomenę. O juos “paspaudus” – žiū, gal ir “į žmones išeis” ir dar padėkos subrendę, kai liberastinis idiotizmas iš paikos galvos išdulkės. 🙂
Noriu įsiterpti į aha ir Pikc pokalbį.
Žvelkime absoliuto kategorija – žmogaus gimimas.
Apsvaigus alkoholiu tėvui, būsimas kūdikis taps mažiau protiškai pajėgus, nesusikaupiantis, negebantis išlaikyti dėmesio.
Jei dar motina pastojo būdama apsvaigusi alkoholiu – dar mažesnė tikimybė kūdikio įgimtoms protinėms galioms.
Motinos girtavimas nėštumo metu yra savaiminis būsimo kūdikio protinio pajėgumo sunaikinimas.
Tęsiant šiandieninę kvaišalų plitimo pandemiją ir perkeliant atitikmenis tėvui ir motinai, kūdikiai gimsta dar labiau protiškai atsilikę, tiesiog neįgalūs.
Duosiu pavyzdį iš klasikinės kvaišalų vedlės Nyderlandų Karalystės, kurioje gyvena 17 mln. gyventojų.
2005 m. buvo apie 125 tūkst. protiškai atsilikusių neįgalių vaikų nuo 3 iki 18 metų, 2015 m. – apie 250 tūkst., o esant tokiam augimui 2025 m. laukiama jau 500 tūkst.
Tai nepajėgiantys užsirišti batų raištelių, nesusiskaičiuoti savų pinigų, nežino kiek parduotuvėje turi paduoti grynais.
Turime pripažinti objektyvią tiesą kodėl ir Lietuvoje vis mažiau mokinių pajėgia susikaupti ir taikyti tokiems mokiniams palengvintas mokymo B programas, bet negrūsti jiems gimnazijų išsilavimo sieksiančiųjų mokymosi lygį.
Pajėgiantiems mokytis ir lankysiantiems gimnazijas turi būti išlaikomi aukšti reikalavimai A, bet nesuvienodinti pagal B lygį visų mokinių mokymą.
Turi būti skirtingos klasės pagal A ir B lygį nuo 5-ųjų mokymo metų tėvams prašant ar sutinkant ir vaikui sutinkant, o nuo 9-ųjų mokymo metų – pagal pažymius, vėlgi atsižvelgti – jei negabus gamtos mokslams, bet geri pažymiai humanitariniuose ar atvirkščiai – palikti A lygiu.
Žinoma, tai sunku bus kaimo vietovėse, kai labai mažas mokinių skaičius klasėse.
Mokymas mokyklose Lietuvoje sugrįžta į 19 amžių – gimnazijos dideliuose miestuose, tiesa, šiandien dar rajonų ar savivaldybių centruose.
Turėkime galvoje svarbiausią su prigimtimi įgytą mokinio protinio pajėgumo pagal genetinius rodiklius.
Vaikyk taksą nevaikęs, vis tiek nebėgs kaip kurtas.
Dėl stratifikavimo pagal gebėjimus aš nesiginčiju – man tiesiog nepriimtinas principas, kad mokytojas turi verstis per galvą, kad tik mokiniui įtiktų, kad tik paiki išlepę vaikigaliai (ar paaugliai) nepervargtų, kad jiems smagu ir įdomu būtų, kad mokytojas taikytųsi prie to, kas jiems įdomu, o kas ne. Su tokiu “pageidavimų koncertu” išauginsime darželinukų mentaliteto nemokšas, įsitikinusius, kad jie – ypatingi, “laisvi ir kūrybiški”, ir tiek. Vienintelė nauda iš to – liberalams, nes tokios masės bus jų ištikimiausi rinkėjai. 🙂
Piktc, is durniaus protingo zmogaus nepadarysi. Tuo labiau per prievarta. Mokytojas turi dirbti su gabiais, norinciais mokytis ir ismokti. Negabius reik atskirti ir patalpint i spec.mokyklas, kaip tarybu laikais. Dirbt su jais pagal spec.programas su tam paruostais mokytojais. O tai dabar vienas spec. sokdina likusius 20 mokiniu su mokytoju priesaky. Kodel mokytojai nori juos per prievarta paversti moksliukais, man nesuprantama? Ir jus manes neitikinot… o jei liberalams patinka nemoksos rinkejai, tai tegu… Koncervams patinka alchasai rinkejai… Tai dabar per prievarta juos blaivinsim?
Aš nekalbu apie tuos “su spec. poreikiais” – aš kalbu apie “standartinius” mokinius: ne kvailius, bet išlepintus tinginius. Jie nėra beviltiški. Tiesiog jeigu jų kaprizams bus pataikaujama, jie niekad neišaugs iš “darželinio” amžiaus ir užaugę (bet nesubrendę) įsilies į liberastinio hipsteryno gretas. Naudos iš tokių valstybei – nulis. O štai su protingu kiekiu disciplinos iš tokių galima visai normalius žmones “nulipdyti”.
Tai todel ir reikia dirbt su norinciais mokytis. Nesakau, kad reik pataikaut tinginiams, bet per prievarta is tokiu nenulipdysi protinguoliu. Tokius reik palikt, kad gyvenimas juos aplamdytu… Mokytojas savo jegas turi nukreipt i gabiuosius, o ne juos nuleist iki kazkokio bendro lygio, iki kurio datempinejami tinginiai… Mano pozicija nesikeicia: nenori mokytis, nereikia. Per prievarta is tokiu “lipdyti zmones” – laiko gaisimas. Tinginys pats turi uzsinoret mokytis ir “lipdytis i zmones”.
Atsiprašau, pridedu.
Turėkime galvoje svarbiausią su prigimtimi įgytą mokinio protinio pajėgumo pagal genetinius rodiklius visumą.