Šiemet, nuo lapkričio 29-osios iki gruodžio 3-iosios, vyksta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai. Pagrindinis minėjimas vyks Adolfo Ramanausko-Vanago jaunystės krašte – Lazdijuose
Adolfo Ramanausko-Vanago puoselėta viltis ir nepalaužiamas tikėjimas Lietuvos ateitimi tesustiprina ir mus: „Mes visi teturime vieną troškimą: iškovoti Lietuvai laisvę ir, jei Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su
visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“ (Iš A. Ramanausko-Vanago atsiminimų).
Ramanauskas-Vanagas gimė Jungtinių Amerikos Valstijų Konektikuto valstijos mieste, Naujojoje Britanijoje. Po trijų metų tėvai jį parsivežė į Lietuvą, tačiau pagal Amerikos įstatymus jis tapo šios šalies piliečiu. JAV žinynuose A. Ramanauskas-Vanagas yra įrašytas tarp pačių garsiausių iš Naujosios Britanijos kilusių asmenų. Gerbdama savo pilietį Jungtinių Valstijų miesto, kuriame gimė A. Ramanauskas-Vanagas, visuomenė stato paminklą legenda tapusiam Lietuvos gynėjui.
Lapkričio 29-ąją, bus prisimenamos 60-osios Vanago nužudymo metinės. Prie šiam tautos didvyriui pastatyto paminklo, turėtų suplevėsuoti dvi Lietuvos valstybės vėliavos, bylosiančios apie lazdijiškių padėką šiam išskirtinio likimo žmogui, o drauge liudysiančios šio krašto žmonių vienybę.
Gruodžio 3 dieną, rengiamas žygis aplink A.R.-Vanago vadavietę, bunkerius, Dzūkijos miškus, Merkį. Šauliai su šeimomis, patriotai ir ginkluoto pasipriešinimo rėmėjai rengia jau antrąjį pagarbos žygį-akciją partizanų keliais, taip siekdami atkreipti dėmesį į svarbią Lietuvai A. Ramanausko-Vanago istoriją.
Džiugu, jog 2018 metus, Seimas paskelbė Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais. Kitąmet sueina 100 metų, kai gimė A. Ramanauskas-Vanagas. Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
2018-uosius paskelbiant A. Ramanausko-Vanago metais, siekiama pabrėžti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija ir pagerbti šią Lietuvai bei jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę.
1956 metais, Kaune, A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, o 1957 metais, sovietų teismo sprendimu Vanagas buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol. Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944 – 1953 metais.
Nežinau… ar tinka žodis ŽŪTIS?.. Ką norima paslėpti šiuo žodžiu?
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo nukankintas ir sušaudytas – tiek žinoma. Karių kankinimas ir žudymas neturi senaties.
Mes nepamiršime rusiškų išgamų ir jų pakalikų!
Labai taikliai pasakyta.
Šit kokiais tikslais buvo sumanytas turnė „Vanagaite-Show” po Rytus bei Vakarus…
Pasaulio smegenų ideologinė profilaktika tai vadinasi.
Jūs pagarbiai ir iškilmingai pažymėti rengiatės? O mes jums iš anksto ne tik aplinkui, bet ir toli į priekį viską srutom apipilsime, įmaišysime ir t.t.
Dabar LT spaudoje bus rašoma apie Ramanauską-Vanagą? O Vakarų spaudos apžvalgininkai, istorikai ir kt. jau iš anksto parengti, žino, kaip vertinti tai, ką šiandien ras jūsų spaudoje, kaip į tai atsiliepti ir apibūdinti. Kaip apskritai vertinti tokią valstybę partnerę, jei ir tektų su ja bendrauti.
Kokia vis dėlto dovana Kremliui litvakai: pakišami jie tyli! O štai vietos karjeristai, pinigo bei vario dūdų mėgėjai randa laisvą veiklos lauką. Tad tik pirmyn! Kolaborantams skiriama tema, žmonės vėl kiršinami, bet labiausiai ant ko pyksta?.. Taigi. O Kremlius su savo iždu niekšybėms finansuoti, žinoma, čia niekuo dėtas…
Beje, dėl sveikatos būklės – ar kas turėjote kantrybės peržiūrėti visą jos šou kartu su baltarusių nobeliste mūsų ambasadoje? Persiritus Vanagaitės šou link pabaigos, jos būklė jau darosi keista, lyg MĖGAUTŲSI savo pasakojamais įspūdžių apie „žmogėdrų tautą” siaubais, akių išraiška, atrodo, pranašauja perėjimą prie nekontroliuojamos būsenos.
Nebeišlaikiau daugiau to vaizdo – išjungiau.
Kaip gudriai čia ‘Žemyna’ veda į šoną. Straipsnis apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, o šita suka apie kažkokią Vanagaitę… Prieš kelias dienas ‘Žemyna’ NUOŠIRDŽIAI atsiprašė po kažkuriuo straipsniu – neapsižiūrėjusi suklydo…
R. Vanagaitė: Jei man kilę klausimai dėl Adolfo RAMANAUSKO-VANAGO viešumoje nuskambėjo kaip kaltinimai šiai labai tragiškai asmenybei, to tikrai neketinau daryti, sekmadienio vakarą išplatintame laiške, kurį gavo DELFI, tvirtina rašytoja Rūta VANAGAITĖ. Ji teigia nesanti tikra, ar Adolfas Ramanauskas–Vanagas yra herojus, kankinys, ar tiesiog aplinkybių palaužtas žmogus.” –
delfi.lt/news/daily/lithuania/r-vanagaite-to-tikrai-neketinau-daryti.d?id=76194497
(tiesa, po tekstu nėra priesaikos, kad rytoj pat užsieniuose nekalbės visai priešingai ne tik apie jį, bet ir apskritai apie lietuvius)