Latvijos nepriklausomybės dienos proga,Lietuvos kūrėjai savo draugus ir kolegas latvius pasveikino neįprastai
kaimynams išsiuntėme ne tik sveikinimus, bet ir nuoširdų „Ačiū“. Prisijungę prie Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos kampanijos „Ačiū“ Lietuvos kūrėjai savo draugus ir kolegas latvius pasveikino neįprastai.
Dainininkė Liepa Mondeikaitė „Ačiū“ už „begalinį talentą ir nuostabų bendradarbiavimą“ tarė dainininkei Baibai Skurstenei Serdiuk ir dainininkui, dainų autoriui ir aktoriui Lauriui Reinikiui.
Dirigentas Gintaras Rinkevičius dėkojo Latvijos nacionalinės operos, Nacionalinio simfoninio orkestro, Liepojos simfoninio orkestro muzikantams, su kuriais kartu dirba jau daugybę metų.
Fotografas Antanas Sutkus džiaugėsi bendrais projektais įgyvendintais su latvių fotografais, prisiminė drauge rengtas parodas, dėkojo už ilgametį nuoširdų bendradarbiavimą. Garsaus fotografo ryšius su kaimynine Latvija puikiai perteikia jo žodžiai „Man kiekvienas nuvažiavimas į Rygą yra kaip šventė“.
Valstybės atkūrimo šimtmečio vajus „Ačiū“ skatina dėkoti Lietuvos draugams, visiems prisidėjusiems prie Lietuvos kelio į sėkmę. Vajus vyksta tarpsniais – atsižvelgiant į svarbius įvykius, žmonės skatinami siųsti suasmenintus atvirukus valstybės ir jų pačių gyvenime svarbiems asmenims.
Šis vajus buvo pradėtas 2017 m. kovo 29 d. minint vieną reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų – įstojimą į NATO. Vėliau „Ačiū“ atvirlaiškiai buvo siunčiami Europos dienos, Gatvės muzikos dienos, Vaikų gynimo dienos proga. Birželio 16-ąją „Ačiū“ buvo tarta Islandijai, liepos 6-ąją atvirlaiškiai išsiųsti užsienio lietuviams, spalio 5-ąją dėkojota mokytojams.
1918 metais Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.
1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo – V.Molotovo pakto, po kurio ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
Latvijos aneksija truko 46 metus, iki 1990-ųjų gegužės 4 dienos, kai Latvijos TSR Aukščiausioji taryba paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją.
Latvijos Respublikos himnas:
Dievs, svētī Latviju, / Dieve, laimink Latviją,
Mūs’ dārgo tēviju, / Mūs brangiąją tėvynę,
Svētī jel Latviju, / Laimink gi Latviją,
Ak, svētī jel to! / Ak, laimink gi ją!
Kur latvju meitas zied, / Kur latvių dukros žydi,
Kur latvju dēli dzied, / Kur latvių sūnūs dainuoja,
Laid mums tur laimē diet, / Leisk mums ten iš laimės šokti
Mūs’ Latvijā! / Mūs Latvijoje!
(Kiekvienas posmelis giedamas po du kartus,kompozitorius Karlis Baumanis (Baumaņu Kārlis, 1835-1905))
Buvau Rygoje , kai Latviai paskelbė Nepriklausomybę: mane nustebino jų san-tūrumas! Niekas nešaukė, kaip Lietuvoje, : Lėktuvą, lėktuvą, lėktuvą! Niekas nesiruošė bėgti !?!
AČIŪ, BRALIUKAI, KAD BUVOME KARTU!
Ir toliau drauge laikykimės, kad ir kaip kas stengtųsi mus suskaldyti!
SĖKMĖS JUMS, KLESTĖJIMO, TEGU ŽYDI ir ŠVYTI SESUTĖ LATVIJA SAVO ŽMONIŲ LAIME!
Kada “mūsų lenkomanai”, kartu su katolikų “božnica” leis labiau suartėti su broliška Latvių Tautą. Maskovija visus “tv kanalus” užvaldė. Kur žinios iš Latvijos per tv, iš Estijos. Dabar išeina , kad “strateginis partneris” yra maskva.