– O kas vyksta su Vilniaus Lukiškių aikšte? Man atrodo, kad ją projektavo tie architektai, kuriems licenciją atėmė, – liūdnas buvo psichiatras K. Masiulis.
– Dėl visko kaltas apsirijimas. Aš tau atskleisiu paslaptį, iš ko idėjas semiasi Lietuvos architektai – visuose miestuose tas pats, ir Lukiškės – ne išimtis – Štirlicas ištraukė ir parodė pyrago su obuoliais, puošto kapota tešla, nuotrauką.
– Bet linijos nesutampa, – išlemeno psichiatras K. Masiulis, įsižiūrėjęs į nuotrauką.
– Čia ir kampas, dažniausiai pyrago papuošimai būna simetriški, bet šį kartą architekto žmona, kuri, beje, irgi architektė, kepdama pyragą skubėdama per skystą tešlą padarė, šakalai makalai tykštelėjo – ir ką. Sėdo prie stalo, kelis kapotos tešlos gabaliukus suvalgė nuo viršaus – atsivėrė Lukiškių aikštės vaizdas. Architektų komisija nusprendė, kad liuks.
– Nori pasakyt, kad kaltas prastas mergaičių paruošimas mokykloj per darbų pamokas? O jeigu būtų kepę pyragą su Rududu pienu?
– Oi, brol, tada būtų spiralė per visą Lukiškių aikštę, – buvo įsitikinęs Štirlicas.
– Vis dėlto gerai, kad architektai šaltieną retai valgo, – pasidžiaugė psichiatras K. Masiulis.
Jo…
Na, va, kad ir pro ašaras, bet visgi juokas. Ačiū!