Amerikiečiai stato paminklą lietuvių partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui

Tuo metu, kai realybės šou „Atgal į SSRS“ rengianti Lietuvos teatrologė papylė kibirą pamazgų ant vienos iš svarbiausių lietuviškos antisovietinės rezistencijos figūrų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo, Jungtinių Valstijų miesto, kuriame gimė A. Ramanauskas-Vanagas, visuomenė stato paminklą legendiniam karvedžiui.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinta partizanų vado vienturtė duktė tvirtina, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, kuriai priklausė A. Ramanauskas-Vanagas, 1949–1953 metais buvo vienintelė teisėta okupuotos Lietuvos Vyriausybė ir aukščiausia lietuvių tautai atstovavusi valdžia, todėl sovietų budelių prasimanymus apie partizanų vadą skleidžiantys asmenys turėtų pagalvoti ne tik apie moralinę, bet ir apie baudžiamąją atsakomybę. Istorikų nuomone, naudingų vietinių viešųjų ryšių specialistų rankomis Kremlius bando suniekinti, sužlugdyti ir A. Ramanausko-Vanago gimimo, ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Sovietai nužudė JAV pilietį

A. Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Konektikuto valstijos mieste Naujojoje Britanijoje (New Britain). Į Lietuvą su tėvais A. Ramanauskas-Vanagas grįžo po trejų metų, 1921-aisiais. Pagal JAV konstitucijos 1868 m. liepos 9-osios 14-ąją pataisą, Amerikoje gimęs asmuo automatiškai gauna Jungtinių Valstijų pilietybę. Sovietų kagėbistai 1956-1957 metais žvėriškai kankino ir nužudė klastingai pagrobtą JAV pilietį, o dabar viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė, perskaičiusi surištą partizanų vadą tardžiusio kagėbisto užrašus, viešai skelbia kvotos smulkmenas, tai yra tyčiojasi iš nukankinto žmogaus, kurio atminimą gina JAV įstatymai.

„Tais laikais, nors jau buvo sovietų imperijos reformatoriaus Nikitos Chruščiovo „atlydžio era“, Kremliui, KGB buvo visiškai nusispjauti, iš kur kilę jų priešai. Tik prasidėjus Michailo Gorbačiovo „pertvarkos ir viešumo politikai“ Čikagoje gimęs politinis kalinys Vytautas Skuodis, amerikiečiams paprašius, 1987 m. buvo paleistas iš sovietų priverčiamųjų darbų stovyklos, į kurią buvo uždarytas dvylikai metų už antisovietinę veiklą, ir ištremtas už Atlanto“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė kaunietis istorikas ir istorijos mokytojas Kęstutis Kasparas.

Laisvės kovotojo krikšto vieta

A. Ramanausko-Vanago duktė, Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad partizanų vado artimiesiems ir visuomenei iš pradžių labiausiai rūpėjo sutvarkyti A. Ramanausko-Vanago paliktus archyvus, atsiminimus, išlikusius jo redaguotus partizanų laikraščius ir įamžinti generolo atminimą čia, Lietuvoje.

„Dabar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rūpinasi ant Naujosios Britanijos šv. Andriejaus bažnyčios fasado atidengti atminimo lentą, nurodančią, kad šiuose maldos namuose kadaise buvo pakrikštytas būsimasis Lietuvos partizanų vadas. Tačiau daug bažnyčių Amerikoje privatizuota, nebetarnauja tikintiesiems. Naujosios Britanijos bendruomenė nusprendė pastatyti paminklą mano tėveliui. Juk kitą pavasarį minimas jo gimimo šimtmetis. Naujosios Britanijos miesto merė Erina Elizabeta Stiuart (Erin Elizabeth Stewart) visiškai pritaria paminklo idėjai“, – amerikiečių dėmesiu lietuvių partizanų vadui džiaugėsi jo duktė.

Atkirtis klastotojams

JAV spausdinamuose žinynuose A. Ramanauskas-Vanagas įrašytas tarp garsiausių iš Naujosios Britanijos kilusių asmenų. Birželio 29 d. paminklo Lietuvos partizanų vadui reikalus su mere E. E. Stiuart aptarė Amerikoje viešėjęs Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiemet lapkričio 29-ąją sukanka 60 metų, kai sovietai sušaudė lietuvių partizanų karvedį. „Žinoma, tai tragiška sukaktis. Pagrindinis minėjimas „Po mano dangum didvyrių žemė“ rengiamas tėvelio jaunystės krašte, Lazdijuose. Šiame mieste A. Ramanauskui-Vanagui pastatytas paminklas, tėvelio vardu pavadinta aikštė prie šv. Onos bažnyčios“, – sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.

A. Ramanausko-Vanago atsiminimų knyga „Daugel krito sūnų…“ paskutinį kartą išspausdinta 2007 metais. „Senokai. Žmonės primiršo tikrąją A. Ramanausko-Vanago istoriją, dėl to klastotojai sujudo. Ištaisysime šį neapsižiūrėjimą. Numatyta spausdinti papildomą knygos, kurios originalus, pirminis pavadinimas – „Partizanų gretose“, tiražą, įdėsime daugiau nuotraukų“ , – pranešė aktyvi visuomenininkė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Kremlius keičia etiketes

Tęstinio leidinio „Laisvės kovų archyvas“ sumanytojas ir vyriausiasis redaktorius K. Kasparas įsitikinęs, kad A. Ramanauskui-Vanagui Rusijos propaganda ir vietiniai lietuviškieji „naudingi idiotai“ bando pritaikyti „gyvojo deglo“ Romo Kalantos šmeižto scenarijų – iš pradžių sovietų kagėbistai pravardžiavo R. Kalantą „psichiniu ligoniu“, o dabar kai kurie Lietuvos rašytojai 1972 m. „Kauno pavasario“ simbolį laiko tik dėl teisės auginti ilgus plaukus ir klausyti Vakarų roko muzikos maištavusiu „hipiu“. Lietuvių partizanų vadams Kremlius pirmiausia klijavo „buržuazinių nacionalistų“ etiketes. Tačiau mūsų visuomenė šį okupantų sugalvotą partizanų apibūdinimą ėmė laikyti šaunumo ženklu, todėl Maskvai teko keisti plokštelę.

Buvo ašaka okupantų gerklėje

„Partizanų vadai buvo paversti „žydšaudžiais“, atsidūrė  į Izraelį išdūmusių buvusio raudonojo diversanto Josifo A. Melamedo ir sovietinio istoriko Solomono Atamuko „juoduosiuose“ sąrašuose. Dabar jau Lietuvos visuomenę bandoma įtikinti, kad generolas Vanagas suimtas „palūžo“, „bandė žudytis“, o KGB gydytojai „humanistai“ išgelbėjo „niekingą jo gyvybę“ iki „rūstaus, bet teisingo sovietų liaudies nuosprendžio“, gavęs paskutinį žodį teisme A. Ramanauskas neva gyrė sovietų santvarką. Tas pats nuvalkiotas propagandinis melas, tik nauji ruporai jį skleidžia. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė automatinį šautuvą, taikliai šaudė, buvo veiklus partizanas, vadovavo garsioms puolamosioms operacijoms prieš rusų kariuomenę, įvarė daug baimės ne vienam okupacinės administracijos šului, todėl dabar bandoma jį suniekinti trečiomis, dešimtomis rankomis ir lūpomis“, – tvirtino istorikas K. Kasparas.