Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis pritaria Prezidento Valdo Adamkaus minčiai, kad šiandieninė Lietuvos užsienio politika yra blyški ir beveidė. Jo manymu, dabartinė valdančioji dauguma su palengvėjimo atodūsiu šią valstybės gyvenimo sritį paliko Prezidentei, kuri stokoja idėjų. Ji gal ir gerai jaučiasi tarptautiniuose forumuose, kuriuose dažnai dalyvauja vietoj Premjero, tačiau jokios diskusijos dėl užsienio politikos Lietuvoje nevyksta, dėl ko V. Mazuroniui yra labai gaila.
Valentiną Mazuronį kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius.
Nejaugi V. Mazuronis toks naivus ir nesupranta, kad A. Merkel diriguojant vyksta ES kuriamasis darbas ‘viena rasė, viena kalba, viena valstybė’, pasikvietus 60 nuošimčių beraščių specialistų, pakeisiančių gydytojus, inžinierius, … ir politikus ateities ES, tai kam reikalingas kažkoks politikavimas, jei jau viskas nuspręsta ir be mūsų, kam dar vaidinti ‘aš manau’ – supratingų neplepių žmonių vis daugėja.
Kaip paprastai, apsiribota politikos faktų pavardijamu ir nuslysta keltų klausimų paviršiumi. Pvz., paėmus Adamkaus mintis dėl blyškios užsienio politikos lyginant su vykdytos jo prezidentavimo laiku. Tuo metu po SSRS ir komunizmo griūties, kai Lietuvos sąjūdis ėjo šio griovimo pirmose gretose, Lietuva buvo pelniusi dideles Europos šalių simpatijas, t.y. buvo nusipelniusi, kad būtų laikoma naujų procesų, naujos politikos lydere. Dėl šios griūties Europoje buvusios komunistinės šalys tapo palaidos, laisvos, radosi naujo demokratinio jų būrimosi poreikis, o demokratijos flagmane pasaulyje buvo JAV. Žodžiu, galima sakyti, kad Adamkus jodinėjo po Europą ant Sąjūdžio žirgo demokratiškosios JAV palaikomas. Dabar tos visos šalys jau yra susėdusios į savus politikos kabinetus. Lyderio pareigos nebereikalingos. Be to, tos lyderiavimo nuotaikos Lietuvoje sklando, kaip dėl Lenkijos mandrumo sklindantis nepasitenkinimas savo politiniu vaidmeniu ES ir apskritai Europoje. Prezidentės politika Lietuvai skandinaviškai laikytis ES, nesidedant prie Lenkijos kurpiamų savanaudžių rezginių, yra be priekaištų. Kas dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu, tai ji galėtų būti savarankiškesnė ir aktyvesnė. Kad ir dėl tos Astrovo AE, tai santykiai su Baltarusija dėl jos statybos neturėtų būti politiniai. Tai, kad jie paversti politiniais, manau yra Lenkijos ir Rusijos interesai. Čia Prezidentei būtina imtis iniciatyvos. Energetinei nepriklausomybę nuo Rusijos pasiekti galima įsirengti technines priemones elektros tinkluose.
Mane mokė Mokytojai, mokėsi arba mokę tarpukariu.
Dėkingumą jiems jausiu ir paskutinę gyvenimo akimirką. Kiek reikėjo turėti išminties ir stuburo, kad tokiomis aplinkybėmis, mokydami pagal okupanto patvirtintą programą, jie ne deklaratyviai, o kažkokiu nepastebimu būdu gebėjo įskiepyti ir vis palaikyti mumyse tapatybės, orumo pajautą.
Linkiu ir šiandienos mokytojams pakilti virš kasdienybės, išmokti ir vaikus išmokyti matyti perspektyvą, savo pavyzdžiu išmokyti orumo
O, pasiklydo komentaras – turėjo būti kitur…
Žemyna. Pritariu.
Vokietijoje AfD šiandien iškėlė tikslą :
– Bundestage po rinkimų vykdyti tyrimą dėl pabėgėlių politikos ir euro gelbėjimo.
Turint omeny, kad AfD bent politiškai korektiškuose apklausų tyrimuose renka jau 11 nuošimčių rinkėjų ir vis auga.
Vokietijoje vyksta šiandien vokiečių tautos naikinimas, sušiuolaikintas, bet vis dar Theodor Kaufman (Roosevelt šeimos draugo) knygos ‘German Must Perish” (1940 m.) dvasiniu pagrindu.
Ar Vokietijos žmonėms pakaks blaivaus proto, kad atmesti kriminalinę islamizaciją kaip lėtinį Nemmersdorf (1944 m.), kurią užtraukė nusikalstama A. Merkel veikla, liepdama atidaryti sienas, nepaisant įstatymų, būsime gyvi – pamatysime.
Manipuliacijos su euru, kai Vokietija pati apmoka savo eksportą, ir sumos artėja prie 1 trilijono, kelia siaubą blaiviems Vokietijos ekonomistams.
Vokietijoje vyksta nežabota cenzūra, tildymai, susidorojimai su kitaminčiais.
Vakarų Europos politiškai korektiškieji, kaip Barselonos merė Ada Colau, negali paslėpti šypsenų, kaip jai smagu ir linksma matyti dedant Ispanijos karalių gėles aukų pagerbime.
Lenkija pradėjo ypatingai įnirtingai priešintis eurokomisaro F. Timmermans spaudimui ( verta paminėti, kad jis 2014.07.15 gavo Ukrainos URM pranešimą, kad neskraidyti lėktuvams virš Donbaso, bet 07.19 pasiuntė lėktuvą iš Amsterdamo į mirtį su 298 žmonėmis, po ko neilgai trukus tapo eurokomisaru, kaip ir V. Dombrovskis – kur ES gali nuvesti tokie aplaidūs ir nesuvokiantys gyvenimo tėkmės susitepę žmonių krauju dėl savo nevėkšlumo), kas juokingiausia – tai spaudžia dėl konstitucinio teismo, kurio visiškai nėra Nyderlanduose, nepaisant rasistiniu apartheidu grįstos teisėsaugos.
Kaip gali Lietuvoje būti kažką sugebantys sugalvoti politikai, jei jie nesugeba savarankiškai mąstyti, veržiasi į politiką kaip gausų pragyvenimo šaltinį ir įsiteikinėja vyresniesiems ar stipresniesiems.
Dar V. Kudirka mokė atpažinti lietuvį inteligentą iš kinkų drebėjimo.
Dabar vykstanti bado akcija prie prezidentūros dėl teisėjų savivalės pasireiškimų Lietuvos teismuose paprasčiausiai nedomina nei Lietuvos politikus, nei žiniasklaidą, nei straipsnius rašančius mąstytojus, mat jiems dreba kinkos – gali atleisti, gali išmesti iš tarnybos, kas tapo kasdienybe Vokietijoje, tai rašantieji / mąstantieji rašinėja nieko nei matytami, nei girdėdami teisybės ieškotojų.
Kinkadrebiams atėjus į valdžią, vėl viskas lieka kaip buvę – visas išmanymas būna paleistas švilpukams, telieka žiūrėti į vado burną, geriausia pritariamai linksint kaip linxewicziams.
Man yra žinoma, kaip Lietuvos politikos korifėjai neapkenčia savarankiškai mąstančių bendrapartiečių ir tokių išėdimas yra partinis sportas ar pramankšta prieš įsitvirtinant neklystančiojo krėsle.
Politika, grindžiama partiniu atstovavimu, apskritai nėra mąstančiųjų veiklos sritis. Tai vidutinybių fiesta. O mąstančiųjų išėdimas Lietuvoje prasidėjo jau nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų ir jis tolygiai su laiku stiprėjo iki pasiekė absoliutą. Žodžiu, dalykų žinojimas, išmanymas politikoje Sąjūdžiui atsidūrus valdžioje apskritai tapo nereikalingas. Taigi nieko naujo politikos pasaulyje nevyksta. Atstovavimas yra didžiausias demokratijos achilo kulnas, kaip ir komunizmas – utopija.
Galima pasiieškoti internete, pvz. Youtube įrašius ‘george soros steve croft’ ar ‘soros nazi’, sužinosite labai nuoširdžius G. Soros prisipažinimus apie 1944 metus, kai jis 14 metų būdamas, esesininko uniformą vilkėdamas konfiskavo Budapešto ž..ų turtą, pasakoja labai linksmai, tuos laikus vadina ‘laimingu laiku’, o patirtį vėlgi giria, paaiškina, kad tai atlikdamas numatė gerokai į priekį.
Žinant, kad šiandienos intelektualai Europoje ir Lietuvoje dievina G. Soros (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone vyks jų šabašas), taip pat ir europarlamentarų dauguma, nesunku suprasti, kad kuriamas IV (euro)reichas ir kokiame akligatvyje atsidūrė jo architektai, įskaitant ir europarlamentarus, ir daugumos ES valstybių vyriausybes (tame tarpe ir Lietuvos).
Heil Soros ! – tokios turi skambėti jam džiaugsmo odės ir plakatas per visą sieną susirinkimų salėje už pasisakančiųjų nugarų :
“I’m a God, I created Everything, I control America and Hillary Clinton.”
Adamkus čia ir pridirbo š, nežinia ko prižadėjęs, nors negalėjęs tęsėti.