A. Lapinskas. Jungtinių Tautų leidinyje Lietuvos vaizdo kontrastai

Praeitų metų gruodžio 1 d. Jungtinių Tautų Vystymo Programa (UNDP) pristatė „Pranešimą apie žmogaus socialinę raidą 2016“ (Human Development Report 2016), šį kartą pavadinimu „Žmogaus socialinė raida kiekvienam“ (Human Development for Everyone). Leidinyje teikiami 2015 metų rodikliai, 2016-ųjų bus pateikti šių metų leidinyje. Pagal pateiktą 188 šalių žmogaus socialinės raidos indeksą, Lietuva liko labai aukšto išsivystymo grupėje ir užėmė 37 vietą, Latvija – 44, Estija – 30. Lygiai tas pačias vietas Baltijos sesės užėmė ir 2015 metais.

Kaip visada, pasaulyje pirmauja Norvegija, po jos seka Australija, trečioji – Šveicarija. Tolimesnėse vietose liko Vokietija, Danija, Singapūras, Nyderlandai, Airija. Palyginimui, 2004 metais Lietuva užėmė 41, Latvija – 50, Estija – 36 vietą, taigi po truputį judame aukštyn. 

Trys pagrindiniai komponentai

Pasauliniame pranešime pateikta tūkstančiai statistikos skaičių ir faktų, parodančių šalių raidą, o kartu ir kiekvieno žmogaus padėtį, palyginus savo ir geriau besitvarkančių šalių santykį, taip pat pasididžiavimą, jei teigiami šalies rodikliai yra pasaulio sąrašo viršuje.  

Pagal pirmąjį dėmenį žmogaus socialinės raidos indeksui apskaičiuoti – tikėtiną gyvenimo trukmę pasaulyje pirmauja Honkongas – 84,2; po to Japonija – 83,7; po jų Europos garbę gina Italija – 83,3; Šveicarija – 83,1 ir šaltoji Islandija – 82,7.  Iš Baltijos kraštų prasčiausiai atrodo Lietuva – 73,5; Latvija – 74,3; Estija 77,0 metai.

Prognozuojama vidutinė mokymosi (schooling) trukmė Lietuvoje – 12,7 metų, Estijoje – 12,5; Latvijoje – 11,7. Beje, Norvegijoje ir Danijoje irgi mokomasi tiek pat, kiek Lietuvoje. Betgi Portugalijoje – 8,9; Ispanijoje – 9,8 metų. Kitoje statistikos lentelės pusėje Etiopija, kur Jungtinių Tautų teigimu vidutiniškai mokomasi 2,6 metų – neįtikėtina, nes šioje 102 milijonų gyventojų šalyje veikia net 30 universitetų… Kitoje Afrikos valstybėje  Burkina Faso tik 1,4, t.y. pusantrų metų, nors čia veikia du universitetai.

Pagal nacionalines pajamas, tenkančias vienam gyventojui, pasigirti, deja, negalime. Mus, aišku, lenkia visa turtingoji Europa ir Azija, Arabų naftos šalys: Norvegijoje vienam gyventojui tenka 67 tūkst. USD, Katare – 129 tūkst., Singapūre 78 tūkst., Liuksemburge – 62 tūkst. USD.

Tačiau nedejuokime. Mūsų kaimynai ne ką turtingesni už mus. Lietuvoje vienam gyventojui tenka 26006 USD, Lenkijoje – 24117, Latvijoje – 22589, Estijoje – 26362 USD. Paprastam žmogui gali kilti klausimas: tai kodėl mūsų atlyginimai ir pensijos gerokai mažesni už tų, taip išeitų, neturtingesnių ar panašaus lygio kaimynų, kodėl nacionaliniai finansai nesikonvertuoja į asmeninius finansus?

Lietuva – viena iš nedaugelio mažėjančių šalių

Pranešime pateikiamas ne tik pasaulio šalių 2015 metų gyventojų skaičius, bet ir jo projekcija 2030-iems metams. Čia Lietuvos rodikliai, švelniai tariant, nedžiugina.

2015 m. tarp aukšto išsivystymo šalių didžiausia pagal gyventojų skaičių buvo JAV – 321,8 mln., Japonija – 126,6 mln., Vokietija – 80.7 mln., Prancūzija – 59,8 mln., Jungtinė Karalystė – 64,4 mln., Italija – 59,8 mln. Tarp Baltijos šalių didžiausia Lietuva – 2,9 mln. (2004 – 3,5; 2017 01 01 – 2,8 mln.), latvių tėra 2,0 mln. (2004 – 2,3; 2017 01 01 – 1,9), estų – 1,3 mln., (nuo 2004 nesumažėjo, o pernai net 1,8 tūkst. padidėjo!). Pasaulyje didžiausios lieka Kinija – 1,376 mlrd. ir Indija – 1,311 mlrd. žmonių.

Pagal leidinio prognozes 2030 m. daugelis šalių nežymiai padidės, o kai kurios ir gana reikšmingai, pvz., JAV turėtų padidėti nuo 321 iki 355,8 mln., Argentina – nuo 43,4 iki 49,4 mln. žmonių. Deja, lietuvių gali sumažėti iki 2,7 mln., latvių – iki 1,8 mln., estų – iki 1,2 mln.

Suminis gimstamumo rodiklis (total fertility rate), t.y. vidutinis gyvų gimusių skaičius, kurį pagimdytų vidutinė šalies moteris: Latvijoje – 1,5 (2004 – 1,1), Lietuvoje – 1,6 (2004 -1,3), Estijoje -1,6 (2004 – 1,2).

Europoje šie rodikliai didžiausi (vėlgi šaltojoje…) Islandijoje – 2,0, taip pat Airijoje, Prancūzijoje. Didelis gimstamumas Izraelyje – 3,1. Pasaulyje daugiausiai vaikų pagimdo Afrikos šalies Nigerio moterys – 7,6 (vidutiniškai!).    

Liūdni Lietuvos sveikatos rodikliai

Gana įdomūs, bet iš esmės slegiantys Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai JT leidinyje. Lietuva čia dažniausiai pirmauja, deja, iš blogosios pusės. Europoje Lietuva pirmauja pagal vyrų mirtingumą. 2014 metais 1000-čiui gyventojų vyrų mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 266, Latvijoje – 243, Rumunijoje – 195, Prancūzijoje – 105, Austrijoje – 86, Švedijoje – 66.

Pagal moterų mirtingumą šiose mirties lenktynėse Lietuva antroji, pirmoje vietoje Latvija.

Nuo tuberkuliozės Lietuvoje vėlgi miršta daugiausia Europoje – 7,7 šimtui tūkst. gyventojų, Latvijoje – 2,7; Estijoje – 2,1. Visi kiti „varžovai“ gerokai atsilieka, tik Rusija „stato rekordus“ – 11 atvejų 100 tūkst. gyv.  

Lietuvos pensininkai (skaičiuojant nuo 60 metų) vidutiniškai gyvena trumpiausiai Europoje – 19,2 metų. Europoje nėra „trumpesnės“ šalies. Latvijoje vidutiniai pensininkai džiaugiasi šiuo pasauliu kiek ilgiau – 19,8; Estijoje -21,3 metų, Prancūzijoje – 25,2; Italijoje – 25,1 metų.

Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 41,2 gydytojo, Latvijoje – 35,8; Estijoje – 32,4. Kai kur Europoje jų tenka ir daugiau: Belgijoje – 48,9; Graikijoje net 61,7; kai kur mažiau: Rumunijoje – 24,5; Lenkijoje beveik dvigubai mažiau nei Lietuvoje – 22,2 gydytojo.

Sveikatos apsaugos finansavimui Lietuvoje skiriama mažiausiai Europoje – 4,4 proc. BVP, Latvijoje dar mažiau – 3,7; Estijoje – 5 proc. Rekordininkais čia būtų švedai – 10 proc., Nyderlandai – 9,5 proc., Danija – 9,2 proc. Mažiau nei Lietuva sveikatos apsaugai skiria tik Kipras – 3,3; Rusija – 3,7 proc.

Technologijų sklaida

Lietuva, kaip ir jos Baltijos kaimynės, 1990 m. praktiškai nežinojo, kas tai yra mobilus telefonas. Tačiau 2015 m. 100-ui lietuvių jau teko 139,5  „mobiliukai“, latviams – 127, estams – 148,7. Beje, Italijoje jų tenka 151,3; stebėtinai daug Rusijoje – 160, kai Kanadoje kažkodėl jų dvigubai mažiau – 81,9.

Internetas taip pat paplito ne taip seniai, bet užpernai Lietuvoje 71,4 proc. gyventojų juo naudojosi, Latvijoje – 79,2 proc., Estijoje – 88,4 proc. Nepralenkiama čia Islandija – 98,2 proc., Danija – 96,3; gerokai mažiau internautų JAV – 74,6; Rusijoje 73,4 proc.

Lietuvos piktžaizdės

Pirmiausia – savižudybės. 2012 metais Danijoje 100-ui tūkstančių vyrų (moterų skaičiai gerokai mažesni) teko – 13, Norvegijoje – 16, Didžiojoje Britanijoje – 10 savižudybių.

Baltijoje žymiai blogiau: Latvijoje 32 vyrų savižudybės, Estijoje – 25, na o Lietuvoje, tikra to žodžio prasme – košmaras: 51 lietuvis vyras nutraukė gyvenimą savo noru. Tai Europos antirekordas. (Lietuvos Higienos instituto duomenimis 2016 metų rodiklis – 52,5).

Kita žaizda – neigiama migracija, t.y. skirtumas tarp išvykusių iš šalies ir atvykusių. Pasak leidinio, Lietuva čia vėlgi užima pačią blogiausią vietą: Lietuvos rodiklis 1000-iui gyventojų:    –11,3; Latvijos –2,9; Estijos  –3,5. Beje, iš Airijos irgi emigruoja, jos rodiklis  –6; šiek tiek emigruoja iš Pietų Europos šalių. Įdomu, kad daugiausia imigrantų, t.y. atvykusiųjų Europoje susigriebia Europos mažyliai – Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Andora.

Toks Jungtinių Tautų Vystymo Programos išleisto 270 psl. leidinio nupieštas pasaulio vaizdas, tiksliau jo menka dalis. Visą jį aprėpti neįmanoma, tačiau stebėti būtina, daryti išvadas taip pat.