Kultūros ministerijos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame „kurybinėmis dirbtuvėmis“vadinamame konkurse toliau ieškant Lukiškių aikštei tinkamo paminklo, visuomenininkai susibūrę į Vyčio paramos fondą išplatino pareiškimą.
Skelbiame visą Vyčio paramos fondo pareiškimą:
„Kovo mėnesį „Vilmorus“ agentūra savo iniciatyva atliko apklausą, kaip visuomenė vertintų Vyčio paminklo pastatymą sostinės Lukiškių aikštėje. Reprezentatyvios apklausos rezultatai (apklausta 1,002 asmenys) sugriovė „modernistų“ mitą – esą simboliai reikalingi tik nueinančiai kartai, senukams. Pasirodo, už Vytį pasisako 86,4 procento moksleivių ir studentų, 81,4 proc. asmenų su aukštuoju išsilavinimu.
Pareiškime primenama, kad ovo mėnesį „Vilmorus“ agentūra apklausė 1002 asmenis, kaip jie vertintų Vyčio paminklo pastatymą sostinės Lukiškių aikštėje. „Šio reprezentatyvios apklausos rezultatai sugriovė „modernistų“ mitą – esą simboliai reikalingi tik nueinančiai kartai, senukams. Pasirodo, už Vytį pasisako 86,4 procento moksleivių ir studentų, 81,4 proc. asmenų su aukštuoju išsilavinimu“, – rašoma pareiškime.
Kartu buvo sugriautas ir kitas mitas – kad Vytis reikalingas tik kurios nors politinės pakraipos rėmėjams: gegužės 2 dieną atitinkamą rezoliuciją už Vytį Lukiškių aikštėje priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Už paminklą, kurį inicijavo Vyčio paramos fondas, balsavo 91 Seimo narys (esant vos vienam susilaikiusiam).
Galima buvo tik stebėtis, kad tokiomis sąlygomis atsirado pareigūnų (ne politikų, ne prisiekusių valstybei), kurie metė iššūkį žmonėms ir Seimui. Esą, Vytis nėra prioritetas, o dėl paminklo nuspręs ir jį realizuos ne kas kitas, kaip nebent „vamzdžiu“ pagarsėjęs Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).
Mūsų Fondas – ne prieš meno paieškas. Norint galima surasti laiką ir vietą tiems eksperimentams vykdyti. Tačiau dabar „meno provokacijomis“ norima sutikti Atkurtos valstybės 100-metį.
Valstybės ir tautos sukaktis žymima metu, kai plaunamas valstybinis identitetas ir istorinė atmintis, kai nuvertinami autoritetai, kai kaip niekad reikia susimąstyti dėl visų mūsų ateities. O juk paminklai – tai ne tik meno kūriniai, tai ir nepaprastai svarbūs simboliai.
Valstybės simboliai reikalingi visuomenės vienijimui, žmonių sutelkimui krašto gynybai ir turtinimui. Pagrindinė šalies aikštė nėra parodų sale ar eksperimentų erdvė. Tai valstybės širdis. Ten turime matyti orientyrus sau ir ateities darbams.
Politiniam elitui nuskendus rinkiminiuose pažaduose ir diskusijose, mes pakėlėme pirštinę. Grupė visuomenininkų, kultūros atstovų pakvietė žmones įprasminti valstybės sukaktį dovana – už suaukotas lėšas 100-mečiui pastatyti Lietuvos laisvės kovotojus pagerbiantį memorialą. Kartu mes pakvietėme iškiliausius Lietuvos skulptorius skirti sukakčiai geriausius kūrinius. Autoritetinga komisija balsuodama iš 13 pasiūlytų atrinko Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko „Laisvės karį“.
Mes pasistengėme, kad diskusijose dėl paminklo dalyvautų kuo platesnė visuomenės dalis. Visą laiką save tikrinome – ar visuomenė mus remia. Šimtai žmonių, tiesiogiai pervedę į Fondo sąskaitą aukas, užrašę savo mokesčių procentus, jau dalyvavo savotiškoje apklausoje, kurią tik apibendrino „Vilmorus“.
Liepos 17 dieną Fondo atstovai drauge su Seimo rezoliuciją inicijavusiais skirtingų partijų politikais apsilankė Kultūros ministerijoje. Mums nėra tas pats, kad simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę. Mes nesutinkame, kad vilkinamas laikas, ignoruojama valstybės sukaktis, nuvertinami pripažinti autoritetai, ŠMC eksperimento kaštus norima užmesti ant mokesčių mokėtojų pečių.
Mes pateikėme Kultūros ministerijai (KM) (tai perduota ir šalies politinei vadovybei) pasiūlymą, kaip KM paskirti ekspertai galėtų įvertinti viešame konkurse jau atrinktą ir visuomenės pripažintą darbą. Nepretenduojame į vienintelę tiesą ar žinojimą. Autorius A. Sakalauskas yra pasirengęs išklausyti visas nuomones bei pastabas, bus dėkingas už vertingiausias, kurios leis patobulinti modelį.
Tačiau Fondas pakartotinai teigia, kad neatsisakome pagrindinio principo – kad aukštos meninės vertės paminklas būtų dovana savo valstybei, kad šis drauge su valdžios institucijomis sukurtas paminklas iškiltų per svarbią visiems mums datą – Atkurtos valstybės 100-metį.
Tik toks paminklas, toks simbolis, prie kurio darbais bei lėšomis prisidės tūkstančių tūkstančiai, atliks savo užduotį – telks ir ves į priekį Lietuvos žmones“.
Aikštė tarp senamiesčio ir Seimo rūmų nužymi Lietuvos laisvės aušrą su tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus darbų ir nuopelnų suverenios valstybės atkūrimui, kaip Lietuvos laisvės lūkesčių ir visų pasiekimų įamžinimo vieta. Taip vadinamas Vyčio paramos fondas reiškiasi, jog myli simbolius, bet nesuvokia jų vietos istorinėje Vilniaus erdvėje ir siekia primesti visuomenei savo nuomonę su Jogailos ženklu atlikti savo užduotį ir vesti su juo Lietuvos žmones į žiečpospolitinįpriekį.
O, nežinojau, kad Vytis – ne Lietuvos, o Žečpospolitos herbas. 🙂
Valstybė ir jos simboliai yra kaip mūsų namai ir principas, kuris sukuria nuostatą – daryk tai, ką liepia pareiga, o pasekmes parodys pabaiga.
// Mums nėra tas pats, kad simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę. // ———– Gal, sakyčiau, ne tai, kad nemyli, bet, tiesiog, juos niekina. Valstybės pareigūnas išvadina valstybės simbolį Vytį “militaristiniu siaubu”. Tai atsisakyk tarnybos tokiai valstybei, jei jau taip nepatinka herbas. Kam kankintis? Iš tikrųjų, vargšė… Beveik kasdien darbe mato herbą kuriame nors kabinete ir priversta kentėti.
Taikliai čia. 🙂
Čia Kemblys turėtų žodį tart.
Tarybiniais laikais, kai mokinausi mokykloje, lietuvių kalbos mokytoja labai nemėgo kalbos rusinimo ir žodį “myliu”,ragino naudoti tik domėje turint tikrą meilę, o ne tai ką mes mėgstam ar mums patinka. Lietuvių kalba labai turtinga, todėl straipsnyje minima meilė ar nemeilė simboliams skamba nelietuviškai. Visiškai negražiai. Netgi labai durnai.
Rusų kalboje žodis myliu naudojamas plačiau. Tarybiniais laikais tūkstančius kartų girdėjom, liubliu cipiliny, liubliu kolbasu, libliu vino, liubliu vodkų, liubliu partiju, liubliu Lienina , t.t ir t.t.
Nūnai šitą žodį savo pasisakymuose valkioja beraščiai troliai besidraskydami dėl meilės ar nemeilės rusams,ar Amerikai,
Putindelfyje net trolio straipsnis buvo “Kodėl mes lietuviai ne milim rusus”
Vyčio paramos fondas turėtų gerbt lietuvių kalbą.
visai prašovei, ne į temą, gal išsimiegok?
Kai kas baiminasi vadinamojo dvigubo kryžiaus ant Vyčio skydo, atseit tai Jogailos ženklas. Bet juk tai tik runa, reiškianti “tūkstantį”, kitaip sakant, ant skydo yra ženklas, jog tai vyriausias vadas, ir nieko daugiau. Ant Vytauto skydo buvo vad. Gedeminaičių stulpai, kitaip sakant, tai dinastinis simbolis.
Vyčio bijo visi tie, kuriems kelia siaubą, kad teks ryžtingai kovoti už Tautos ateitį. Tai ir skatina toks ženklas Vilniaus centre.
Tai ne tik nepaprastai gražus Vyčio paminklas, tai ir didžioji politika. Lenkai nenori, kad Vilniaus centre būtų įamžintas Vytis. Todėl LR Vyriausybė nusivalė UŽPAKALĮ su Seimo REZOLIUCIJA ir išbraukė Vyčio pastatymą Lukiškių aikštėje iš savo planų. Buvo planuose ir IŠBRAUKĖ. Tai parodo, kas valdo Vyriausybę. Tiesioginę atsakomybę už Vyčio PANIEKINIMĄ, nes išbraukti iš planų Vyčo įamžinimą reiškia jo paniekinimą, neša ne tik Vyriausybė su Sauliu Skverneliu asmeniškai, tačiau tą atsakomybę neša tiesiogiai ir Seimo pirmininkas prof. V.Pranckietis, visų partijų vadai ir ypač Ramūnas Karbauskis. Jeigu 2018 metų vasario 16-tą dieną Vyčio paminklas nestovės Lukiškių aikštėje, tai visi čia paminėti asmenys privalomai istorijoje turi būti įrašyti, kaip Lietuvos IŠDAVIKAI. Lietuvą valdo okupantas. Skaitykite 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670
Štai ką reiškia paminklo Vyčiui išbraukimas iš Vyriausybės planų. Tai pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės.
Šiaip jau, susidaro įspūdis, kad nesvarbu, kas išrinkti ir daugumą Seime sudaro, bet “orus diriguoja” visada tie patys. Realiai valdžia ne tie, už ką žmonės balsavo, bet tie, kas REALIUS “galios svertus” turi – įskaitant masinės dezinformacijos priemones, Seimo kontorų valdininkus, prezidentūrą ir t.t, ir pan. “Valstiečiai” į rinkimus ėjo (ir išrinkti buvo) dėl savo programinių nuostatų – bet kas iš jų liko praktikoje? Suprantu, kokia nors Šakalienė yra kiaura liberastė, Skvernelis bet kam parsiduos ir bet ką išduos dėl asmeninės naudos ir karjeros, Pranckietis apskritai plastilinas – kaip kas nori, taip tas minko, bet Karbauckis lyg ir “idėjinio” įspūdį sudarė. Ir juk jis ne vienas ėjo. Tai kur jų balsas?
Ir – taip, tokia “valdžios struktūra” tikrai yra “pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės”.
iš Skvernelio nieko ir nesitikėjau, bet iš Karbauskio ir Pranskiečio laukiu daugiau
Labai gaila,kad vidutinybes blokuoja grazaus ir prasmingo paminklo statybaViltis.Geda,kad net tokie svarbus mums simboliai erzina tuos menkus biurokratus.
viena aišku: Vyties žirgas turi būti atgrežtas į Rytus, o ne į Vakarus, kaip bus dabar. Visa kita tinka…
Neoliberalus Premjeras pasirinko neoliberalę Kultūros ministrę, o ši pasikvietė kosmopolitinį ,,Šuiolaikinį meno centrą” ,kad spręstų Lukiškių aikštės paminklo pasirinkimą.Tad, tautos palaikomas Sakalusko skulptūros projektas neturi galimybių,deja, būti pripažintas nugalėtoju.Tokia tai lietuviškų neoliberalų moralė.
Nuo kada tarybinius milicininkus perkrikštyjo (neo)liberalais???
Sovietinį nomenklatūrininką tąšyk kaip nori, jis vis tiek melsis kremliui ir lauks iš ten komandų.
Kiaulę komunistą dažyk kiek nori, bet jis vis tiek švytės raudonai.
Tarybinį sekretorių uždaryk tuščiame kambaryje jis vis tiek ras ką pavagia.
Partijos aktyvistai gali užsirašyt kuo tik nori, bet jie nepagydomi, ir jokias konservatoriais, demokratais ar liberalais niekada netaps.
Raudonųjų kremliaus vergų paminklas būtų toks: Į rytus atsisukęs ir išmaldai ranką ištiesęs klūpo girtas apsisnaglėjęs skrebelis.
jei atvirai, tai Š. malimo centras seniai virto atgyvena
Labai jau agresyvus ir militaristinis simbolis. O negalima kažkokio kito sugalvot be ginklų ir agresijos?
Galima – neužmirštuolę.
Tomai RU Jeigu kada nors pakliūsi į Europą, bet kuriame mieste rasi paminklą kokiam nors to krašto kariūnui. Didesniuose miestuose net po kelis. Berlynas pilnas ginkluotų stovylų su smulkiais aprašymais ką jie užkariavo, kiek svetimų žemių užgrobė.
Pasaulio istorija parašyta krauju. Ir kiekviena tauta didžiuojasi savo didvyriais.
Vytis, palyginus su kaimynų simboliais visai neagresyvus. Aplink Lietuvą vien plėšrūs paukščiai, vienas net išsigimęs, su dviem galvom, Ką neužkliūna???
Valstybė be karių negali išgyventi. Savo laiku kalbininkas prof. hab. dr. Simas Karaliūnas net teoriją buvo sukūręs, kad Lietuvos vardo šaknis pagal aplinkinių valstybių žodžio “karys” reikšmę senovėje yra panašus į Lietuvos žodžio šaknį. Kas parodo, kad ta valstybė, kuri turi karių, gali gyvuoti. Detaliau pasidomėk, jau tą teorija šiek tiek primiršau. Tai taip reiktų suprasti, kad esame KARIŲ valstybė. Vyčio ženklas labai tinka tokiai valstybei.
Lietuva išsilaisvino iš tarybų sąjungos dėl tautos vienybės, o ne dėl militarisinių stragijų ar šaltakraujiško galvų kapojimo. Tai gal reiktų apie tai pagalvoti, kad priešą galima įveikti ir be ginklų.
Teip! Užtat reiktų išmesti velniop visus militaristinius simbolius (ypač “militaristinį seubą” Vytį), o taip pat fošystinę Trispalvę (nes taigi po ja “militaristinės akcijos” vyko!), panaikinti visas militaristines šventes, pasodinti daug “nezabūdkių”, paskelbti šūkį “make piss – not war!”, o Lukiškių aikštėje sumontuoti ką nors progresyviai-liberaliai-tolerantiško. Na, arba abstraktaus – kad būtų “talpu prasmėms”. 🙂
P.S. Ir nėra jokių “priešų” – yra nesuprasti ir rasistinės/ksenofobinės/islamofobinės/homofobinės/retrogradiškos ir t.t. ir pan. daugumos diskriminuojami “Kiti”, kuriuos tiesiog būtina priimti išskėstom rankom ir kojom!
Tomai, geriausiai būtų pastatyti Lukiškių aikštėje merų hunveibinių Šimašiaus ir Zuoko, ir jų tarpe du didžiavyrius neaiškios kilmės Adomkovičių su Liandsbergiu- Kryžiuočių magistro provaikaičiu… ir dar labai tiktų įžymiojo fundatoriaus Sorošo figūra ,- tai būtų neokultūrininkų šefų paroda. Visus susodinus prie “kavutės” už vieno staliuko. Kaifuotų neokultūrininkai…
Ir ant euro yra vytis. Tai gal anonime Tomai NL bijai ir eurų?
Juk kelis paskutinius amžius Lietuva dėl išlikimo savimi grūmėsi visokiais būdais su Rusija ir Lenkija, tai ir darykime šią tikrovę vaizduojančią kompoziciją, t.y. – Vytį bebaidantį viengalves ir dvigalves “vištas”… Tokio paminklo pasisekimas – norint jį pamatyti, prie jo nusifotgrfuoti būtų užtikrintas. Tai kartu būtų ir didelė Lietuvos, jos istorijos propaganda, turistų traukos objektas. Manau, kad tokios kompozicijos paminklo meninis sprendinys nėra negalimas. Jeigu jau realistiški, tai būkime iki galo jais… Čia taikau Kavaliauskui ir Fondui.
o ką siūlai daryti su gudais, kur juos dėti?
Liepos 22-23 Minske surengė festivalį NAŠ GRIUNVALD, pasiskaitinėk įvedęs pvz. taip nachgrunwald.by
Gudų niekur nereikia dėti. Lietuvos valstybės istorijoje su gudais iš esmės eita išvien, taigi kas tuomet istoriško yra mūsų, tai yra ir jūjų. Panašiai yra ir su ukrainiečiais.
Tik tiek – vienintelis nesutarimas su jais, kad anot jų mes uzurpavome LDK istoriją.
Net Vytį.
Rimtų vyrų kalbose tokių nesutarimų nėra – juk “mes” buvome “jie”, o “jie” buvo “mes”. Kas dėl Vyčių, tai jų variantų yra, ir istorijos tiek, kad taip pat abiems pakanka.
Po Lukašenkos neišvengiamai valdžion ateis tie, kurie sako – Gediminas velykij kniaz bieloruskij…
Tokie tų “sakytojų” lūkesčiai bobutiniai…, nieko verti. Tai, matyt, prolenkijinių (kresinių) jėgų šalyje skleidžiamos viltys tikslu kiršinti baltarusius su lietuviais.
Bet, o kas čia tokio dėl to sakymo, suprantant, kad Gediminas bendras ir jų, ir mūsų yra. Tai tik artimiau sies tautas vieną su kita.
taigi, geros bobutės… pagoglink
«Бомба» под Восточной Европой
Mes turime pripažinti ir baltarusiai turi pripažinti, kad esame viena tauta, persiskyrusi dėl tikybos – katalikai dar išlaikė savo gimtąją kalbą, o baltarusiai per stačiatikybę buvo priversti kalbėti Kirilo ir Metodijaus (tiksliau būtų Metodijaus) naujakalbe (lyg esperanto) su begale graikiškų ir hebrajiškų žodžių, kuri sukurta krikštijant 863 m. Moravijos lietuviakalbius, po 985 m. Kaunugardo Rasos krikšto nuskalavusi lietuviakalbystės krantus iki šiandienos ribos tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Nori to lietuviai ar ne, ir nori to baltarusiai ar ne, bet objektyvūs įrodymai padarys savo.
Vytautas virto baltarusiams Vitovt ir t.t., bet Vytautas buvo lietuvis ir jo vardas lietuviškas, nes naujakalbe ir jos išvestine kalba baltarusių neįmanoma paaiškinti Vitovt prasmės.
Ar galime suvokti, jog aukuras ir paminklas dr. J. Basanavičiui, tai jo „Aušroje“ pasklidusi žinia skelbė Lietuvos laisvės aušrą ir telkė tautą; suskambo V. Kudirkos himnu, skatino lietuvių tautos kovą prieš nacionalinę priespaudą. Dargi pirmo numerio pratarmėje pateiktas senas romėnų posakis: „Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“ primena, jog Vyčio vieta galėtų būti senamiestyje ir nepainioti jo su Lietuvos 100-mečio jubiliejumi.
deja, tamstos “atmintis” šlubuoja, todėl priminsiu : Basanavičius – tai iškilus Lietuvos sūnus, gyvenęs XIXa.pabaigoje ir XXa.pradžioje. Tiek. O tautos Vytis -tai mažų mažiausiai 1000 metų istorija, mūsų pasididžiavimas ir stiprybė. Tai labai stiprus simbolis, todėl jo taip baidosi liberastai, globalistų klapčiukai
Tik dabar po daugelio šimtmečių Lietuva gali statyti paminklus savo didvyriams, švietėjams, išradėjams, nes visa tai buvo draudžiama okupantų bei inkorporantų… Apie tai galvokite Kultūros ministerija!
Tik Vytis šioje erdvėje turi būti su papildomomis stelomis apie Lietuvos laimėtus mūšius prieš mongolus (Mėlynieji vandenys), Osmanų imperiją (Chotino ir Vienos mūšiai), Oršos mūšis ir kt., jie išgelbėjo V. Europą nuo nusiaubimo, nepasikartojo hunų iš Azijos Romos imperijos nukariavimas. Štai šiame kontekste turi būti statoma Vytis, tada ir ES pritars, o gal ir skirs lėšų, pateikus atitinkamą projektą su Europos ir jos kultūros išgelbėjimu.
Kas dėl Basanavičiaus tai geriausia erdvė statyti ten, kur stovi Petras Cvirka, o pastarąjį išvežti į jo gimtąją savivaldybę.
Eurosajūzas pritars “rasistiniam”, “militaristiniam”, “ksenofobiškam” beigi “nacionalistiniam” projektui? Turbūt juokaujat? 😀
Ant karaliaus Mindaugo sukurtos suverenios valstybės pamatų atkurtą nepriklausomybę garsinti mūšiais, kurie teprimena, jog tauta žūsta, valstybė su Jogailos pagalba traukiasi iš pasaulio žemėlapio, nerimta vaizduoti didybę. Viskas savo vietoje, neatitrūkstant nuo gyvenimo tikrovės valstybės 100-metį turim grįsti aukštindami atkūrimo didžiavyrių nuopelnus, visų pirma dr. J. Basanavičių.