Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

„Puiki dovana atkurtos valstybės šimtmečio proga būtų baigti nesutarimus ir sukurti Lukiškių aikštėje numatytą statyti paminklą. Tą padaryti galima atsisakius jausmingų sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė liepos 17 d. vykusiame susitikime su „Vyčio“ paramos fondo atstovais. Susitikime dalyvavo „Vyčio“ paramos fondo vadovas Vilius Kavaliauskas, Seimo nariai Juozas Olekas ir Vytautas Juozapaitis, Nacionalinio kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus Arūno Sakalausko atstovė Marija Nijolė Tumėnienė ir architektas, visuomenininkas Algirdas Kaušpėdas.

Pastarasis pasiūlė „Vyčio“ paramos fondo rengto konkurso nugalėtoją A. Sakalauską pakviesti į taip vadinamas „kūrybines dirbtuves“. Viceministrė sakė, kad tai jau padaryta ir paragino „Vyčio“ paramos fondo atstovus padėti A. Sakalauskui įsitraukti į „kūrybinių dirbtuvių“ veiklą. Sprendimą rengti taip vadinamas „kūrybines dirbtuves“ priėmė Vyriausybės sudaryta darbo grupė. To imtasi mėginant užbaigti ginčus dėl Lukiškių aikštėje numatyto paminklo sukūrimo kilusius po 2013 m. nesėkmingo Kultūros ministerijos surengto kūrybinio konkurso…

Primename, kad birželio pradžioje Kultūros ministerija kartu su ŠMC pakvietė menininkus ir jų kolektyvus dalyvauti „kūrybinėse dirbtuvėse“, skirtose kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti. Šių „dirbtuvių“ dalyviai turėjo pateikti Lukiškių aikštės memorialo projektų pasiūlymus iki liepos 20 d., iš kurių liepos pabaigoje komisija pažadėjo atrinkti penkis tinkamus projektus. Šių penkių projektų autorius žadama kviesti toliau plėtoti savo pasiūlymus, konsultuotis su reikiamais specialistais ir parengti projektus viešam pristatymui rudenį Šiuolaikinio meno centre. Po visuomenės vertinimo komisija atrinks vieną projektą, kurį bus siūloma įgyvendinti.

Kaip žinia, visuomenininkai neapsikentę kultūros valdininkų neveiklumu patys ėmėsi ryžtingų veiksmų ir įkūrę „Vyčio“ paramos fondą sutelkė gausų Lietuvos šviesuomenės atstovų būrį palaikantį siūlymą Lukiškių aikštės centre pastatyti kovų už Lietuvos laisvę simbolį Vytį.

„Tokius dalykus, kaip statyti ar ne nacionalinius paminklus turi nuspręsti ne siaura profesinė grupė, o šalies visuomenė“, – sakę pernai įkurto Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas V. Kavaliauskas.

„Vyčio“ paramos fondas pakėlė žmones pilietiniam aktyvumui padovanoti reikšmingą dovaną savo valstybės sukakčiai, pabrėžė būtinybę pagerbti visų laikų kovotojus už Lietuvos laisvę ir galų gale sutvarkyti valstybei prestižine skelbiamą, tačiau beviltiškai apleistą Lukiškių aikštę. Pernai spalio 28 d.fondas paskelbė atvirą geriausio Valstybės simbolio Vyčio skulptūrinio modelio konkursą. Konkurse dalyvavo geriausi Lietuvos menininkai. Nugalėtoju buvo pripažintas Nacionalinės premijos laimėtojo Arūno Sakalausko darbas „Laisvės karys“. Konkurso modeliai buvo pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Fondas konkurso organizavimui išleido 25 tūkstančius eurų.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt du metus. Pirmasis konkursas, skirtas Lukiškių aikštės paskirčiai suformuoti, Vilniaus savivaldybės surengtas 1995 m. 1999 m. vasario 11 d. priimtame Seimo nutarime „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ buvo įtvirtinta nuostata, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. 2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, bet jį vetavo prezidentas Valdas Adamkus, pareikšdamas, kad Vilniaus aikščių tvarkymu turi rūpintis ne Seimas, o miesto valdžia.  2007–2008 m. buvo surengtos „kūrybinės dirbtuvės“ ir skelbtas konkursas, siekiant aikštę sutvarkyti iki Tūkstantmečio minėjimo. To padaryti nepavyko. 2010 m. aikštės sutvarkymo reikalus perėmus Vyriausybei buvo paskelbti du konkursai: 2011 m. Aplinkos ministerijos – architektūrinis-urbanistinis, o 2013 m., jau minėtas, nesėkmingas, Kultūros ministerijos – meninio sprendimo konkursas.

Spausdinti