
Birželio 28 d., 15–17 val., Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui“. Ją Seimo pavasario sesijai besibaigiant surengs Lietuvos Respublikos Seimo narių Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija. k
Kitąmet minėsime iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) gimimo 150-metį. Artėjančios sukakties proga rengiamoje konferencijoje bus prisimenamos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas savo kūryboje nuolat akcentavo lietuvių tautinės savimonės ugdymą bei ragino visuomenę rinktis dvasinės kultūros puoselėjimo kelią. Jis skyrė dideles pastangas tautos kūrybinėms galioms stiprinti ir kvietė prisidėti prie žmoniškumo kultūros stiprėjimo pasaulyje, skatino blaivios visuomenės tradiciją.
„Tokių iškilių visuomenės veikėjų prisiminimas ir idėjų įprasminimas šių dienų veikloje – labai svarbus, nes pagrindinės vertybės nesikeičia. Vydūno veikla paliko ryškų pėdsaką ugdant tautos moralinį atgimimą. Šiandien mūsų užduotis – tą atgimimą plėtoti toliau, visomis priemonėmis, visa širdimi“, – sako Seimo laikinosios grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ pirmininkas“, Vydūno draugijos garbės narys prof. Algimantas Kirkutis.
Šioje konferencijoje pranešimus skaitys Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, Kovo 11-osios Akto signataras, taip pat Seimo laikinosios grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ pirmininkas, Vydūno draugijos garbės narys prof. A. Kirkutis, Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas, Kovo 11-oios Akto signataras prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas, Seimo narys, sveikatos edukologijos magistras Dainius Kepenis. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto tinklalapyje ir programa „Seimas – tiesiogiai“.
Norintiems dalyvauti renginyje būtina užsiregistruoti iš anksto el. paštu birute.karnickiene@lrs.lt iki birželio 22 d.
Mokslinės-praktinės konferencijos darbotverkė:
VYDŪNAS ŠIUOLAIKINIAM LIETUVOS VALSTYBINGUMUI
14.30–15.00 Konferencijos dalyvių registracija
15.00–15.20 Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodis:
- Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė
- Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
- Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
- Komisijos Vydūno gimimo 150-mečio paminėjimo komisijos narys, Vydūno draugijos garbės narys, teol. dr. kun. Miroslavas Danys
Pranešimai:
15.20–15.40 „Vydūnas apie tautą ir valstybę“, dr. Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas
15.40–16.00 „Vydūnas Lietuvos nepriklausomybės siekių ir šiandieniniame jos įtvirtinimo kelyje“, prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signataras
16.00–16.20 „Vydūno įnašas į šiuolaikinę sveikatos politiką“, prof. Algimantas Kirkutis, Seimo laikinosios Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ pirmininkas, Vydūno draugijos garbės narys
16.20–16.40 „Dora kaip darnos ir gerovės valstybėje sąlyga“, Tomas Stanikas, Vydūno draugijos pirmininkas
16.40–17.00 „Sveikata – valstybės darnos matas“, Dainius Kepenis, Seimo narys, sveikatos edukologijos magistras
Diskusija ir konferencijos apibendrinimas.
Konferenciją ves prof. Algimantas Kirkutis.
Žiūrėkite tiesioginę transliaciją iš spaudos konferencijos:
Sutapimas stebinantis – Vydūnas palaidotas Vokietijos mieste Detmolde, kuris 783 m. buvo užrašytas ‘Theotmalli’, nesunku atstatyti pirminį ‘Tautmaldis’.
Patys vokiečiai rašo, kad ‘Theot’ yra ‘tauta’ (‘Volk’ vokiškai), dėl antrosios dalies ‘malli’ vokiečiai aiškina per ‘mahal’ – ‘teismas, teismo vieta’, bet dviguba ‘ll’ išduoda, kad po pirmosios ‘l’ turi būti kitas priebalsis – d,t,ar kitas, tačiau tai nereikalinga, nes vietos žmonių atmintis ištraukia ‘d’ ir gauname ‘Tautmaldi’, o apie 400 Kristaus metus dar buvo ir ‘s’ gale arba ‘Tautmaldis’.
Dėl Karolio Didžiojo nukariavimų ir krikščionybės atnešimo buvusi tautos maldos vieta ‘Tautmaldis’ pakeista kaip tautos teismo vieta ‘Theotmalli’, su numanomu ‘malli’ malimu (teismu) ar galybės ‘mahal’ parodymu su teismu, taip pat gali būti krikščionio raštininko iškraipymas į liaudynišką ‘malus’ – blogas.