Gegužės 31 d. – birželio 3 d. Prahoje vyks XIII Europos Tarybos čigonų klausimų ekspertų komiteto (CAHROM) susitikimas, kuriame bus aptariami įvairiūs čigonų įtraukties (integracijos) sumanymai ir patirtys Europos Tarybos valstybėse-narėse.
Lietuvai susitikime atstovausianti Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško pristatys balandžio mėnesį Lietuvoje vykusio teminio vizito rezultatus,kurio metu Europos Tarybos atstovai kartu su ekspertais iš Latvijos, Norvegijos, Moldovos, Lenkijos, Portugalijos ir Makedonijos dalinosi patirtimi apie čigonų mediatorių darbą, ypatingą dėmesį skiriant tarpininkavimo praktikai darbe su čigonų vaikais, siekiant išlaikyti juos švietimo sistemoje.
Europos Taryba sprendžia su čigonų įtrauktimi susijusius klausimus nuo 1969 m., kai į šios tautinės mažumos problematiką buvo atkreiptas dėmesys siekiant užtikrinti švietimo galimybę visiems. 1983 m. Taryba inicijavo čigonų mokytojų apmokymo programą, o 1993 pirmą kartą čigonų bendruomenė buvo pripažinta kaip „tikroji Europos mažuma“. Per šį laikotarpį Europos Taryba ėmėsi daug įvairių veiksmų čigonų įtraukčiai skatinti, o 2011 m. Europos Tarybos Ministrų pavaduotojų biuras patvirtinto naujojo Ekspertų komiteto (CAHROM) įgaliojimus. Vienas iš pagrindinių CAHROM tikslų – nacionalinių politikų čigonų įtraukties klausimai analizė ir įvertinimas bei apsikeitimas gerąja patirtimi. CAHROM asocijuotais stebėtojais yra Tarptautinės organizacijos, Europos čigonų ir keliautojų forumas bei kitos organizacijos.
Tautinių mažumų departamentas, siekdamas užtikrinti čigonų tautinės mažumos įsijungimą Lietuvos visuomenę, aktyviai bendradarbiauja tiek su nacionalinėmis, tiek su tarptautinėmis įstaigomis. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys – šiemet Tautinių mažumų departamento sėkmingai įgyvendintas Europos Komijos lėšomis apmokėtas projektas „Vietinės čigonų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“, skirtas skatinti čigonų bendruomenių ir vietos savivaldos įstaigų bendradarbiavimą, sprendžiant čigonų tautinei mažumai svarbius klausimus socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitose srityse.
2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 čigonų. Vilniuje gyvena apie trečdalis Lietuvos čigonų, dauguma – Vilniaus Kirtimų mikrorajone, kuris yra didžiausia sutelkta čigonų gyvenama vieta Baltijos šalyse.
TAIP- TAI PATYS SVARBIAUSI KLAUSIMAI TIEK GEYROPOJE TIEK LIETUVOJE. SVARBESNIŲ KLAUSIMŲ IR BŪT NEGALI UŽ SODOMITŲ, PEDOFILŲ, NUSIKALTELIŲ IR ČIGONŲ TEISES IR MŪSŲ VISŲ PAREIGAS IR ĮSIPAREIGOJIMUS ŠITAJ ITIN GERBIAMAI GRUPĖI.
Gerai pasakyta. 🙂