Pirmadienis, 6 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos)

www.alkas.lt
2017-05-27 14:00:18
135
PERŽIŪROS
3
Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis
Dešimtasis “Mėnuo juodaragis” Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) “Mėnuo Juodaragis” ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė “Wardruna” iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu “Mėnuo Juodaragis” išsiskiria iš kitų vasaros švenčių. “Kelių praėjusių festivalių tematika buvo pakankamai rami, sėsli, tad dvidešimtmetį nusprendėme pašvęsti smarkiam ir veržliam simboliui. Perkūnas – ne tik pagrindinis senojo baltų panteono dievas, bet ir sąvoka, žyminti įvairias šiuolaikines išraiškas, kurias kūrybiškai atskleis šių metų šventės programa,” – teigia renginio vadovas Ugnius Liogė.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Senovėje griausmo dievaitis laikytas teisingumo ir darnos globėju, valdovų ir karių dievu, kūniškos meilės ir šilumos nešėju, gyvybės ir judėjimo skatintoju. Greta atmosferos reiškinių energingojo Perkūno prasmių laukui festivalio rengėjai priskiria ir elektrą (kuri tarpukariu Lietuvoje dar vadinta gintra), mokslo pažangą, dvasinį nušvitimą bei trankią muziką, kurios “Mėnesio Juodaragio” vyksme žada būti gausu.

Savo atitikmenį Perkūnas turi visų indoeuropiečių tautų mitologijoje. “Mėnesio Juodaragio” dvidešimtmečio scenoje baltiškasis Perkūnas sutiks savo skandinaviškąjį brolį Torą, kurį didinga muzika, persmelkiančia runų ritualais ir išjaustu protėvių palikimu, pagerbs viena žymiausių Šiaurės šalių grupių – “Wardruna”.

“Wardruna” “Raido”:

Norvegijos kolektyvas “Wardruna” yra ryškiausias muzikinis reiškinys visoje šiandieninėje vikingų gerbėjų kultūroje, per 15 gyvavimo metų sukūręs išskirtinai savitą skambesį. Grupės muzika užburia nežemiška balsų ir choralų derme, kuriai pritaria seniausi norvegų instrumentai – elnio odos būgnai, kraviklyra, tagelharpa, dambreliai, ragai ir didingi raityti senovės karo trimitai luros. Taip pat jų kūryboje įpinami gamtos garsai – medžių, akmenų, vandens, ledo ir ugnies šnabždesiai. Pats “Wardruna” pavadinimas reiškia “skambančias runas”, – senosios Europos paslaptingų maginių simbolių palikimą.

“Wardruna” :

Pasaulinį pripažinimą grupei pelnė 2009 – 2016 metais išleistų albumų trilogija, o pastaruoju metu “Wardruna” tapo itin plačiai žinoma dėka svaraus muzikinio indėlio ir kolektyvo įkūrėjo Einaro Selviko (Einar Selvik) vaidmens populiariame “History Channel” televiziniame seriale “Vikingai” (“Vikings”). Koncertiniai “Wardruna” pasirodymai gan reti, tačiau visuomet ypatingi ir klausytojų itin laukiami.

“Wardruna” muzika seriale “Vikings”:

Šventė “Mėnuo Juodaragis” šiemet vyks keturias dienas, per kurias Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika skambės ketveriose scenose. Renginys pasižymi bene plačiausia ir įvairiausia muzikinių stilių palete – pagrindinėse erdvėse pasirodo žymūs roko, postfolkloro, populiariosios ir klasikinės muzikos kolektyvai, o dvi atskiros scenos skiriamos tradiciniam folklorui, dainuojamajai poezijai bei alternatyviai elektroninei muzikai. Visas keturias dienas savo originalia kūryba dalinsis apie 60 skirtingų grupių bei garso projektų, tarp kurių bus itin savitų užsienio svečių.

Šventę aplankys aukščiausio lygio samių dainininkė Elle Marja Eira, kurianti modernią roko bei elektroninę muziką, kuri neša pasauliui žinią apie itin savitą Šiaurės tautą. Kitas įspūdingas world music duetas – Karolina Cicha & Bart Palyga iš Lenkijos, atliekantys dainas net 13 skirtingų kalbų bei savo žavesiu ir muzikiniais žaidimais prikaustantys klausytojus.

Į dvidešimtmečio sceną sugrįžta ir legendiniai danai “Of The Wand And The Moon”. Viena įdomiausių šių dienų neofolk grupių po 8 metų pertraukos Lietuvoje pasirodys pilna sudėtimi ir su gerokai sunkesne, ekspresyvia post-rock stilistikai artima programa. “Mėnesio Juodaragio” programoje išgirsime ilgametį atmosferinės ethno-ambient muzikos projektą “Nest”, kuriantį didingus epinius pasakojimus suomiškomis kanklėmis kantele ir moderniais garso efektais.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Nestandartinės muzikos mėgėjus turėtų įaudrinti pašėlę psichodelinio kraut-rock meistrai iš Austrijos “Der Blutharsch and the Infinite Church of the Leading Hand”, kurių priešakyje – kultinė industrial scenos asmenybė Albinas Julius (Albin Julius). Vieni paslaptingiausių šventės svečių – grupė “Death In Rome”, jų atliekami klasikiniai neofolk perdirbiniai galbūt ne vienam sukels šypseną, tačiau jie dažnai suskamba smarkiau ir įdomiau nei originalai. O sunkiosios muzikos fanai mėgausis mistišku ir galingu juoduoju metalu, kurį iš Italijos atgabens grupė “Selvans”.

Tuo tarpu elektroninės “Eglyno” scenos įžangoje griaudės “Of The Wand And The Moon” vėliavnešio Kimo Larseno (Kim Larsen) bei industrial grupės “Die Weisse Rose” lyderio Tomo Bojdeno (Thom Bojden) projektas “Vril Jäger”, taip pat laukia žymaus Vokietijos viduramžių kolektyvo “Faun” muzikanto Nielo Mitros (Niel Mitra) pasirodymas bei debiutuojantis ramios ir subtilios ur-folk kūrybos projektas “Aurinkopyörä” iš Suomijos.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Tradiciškai gausiai “Mėnesio Juodaragio” šventėje prisistatys rinktiniai svečių kolektyvai iš kaimyninių šalių – rugpjūčio 25-ąją, Ukrainos nepriklausomybės dieną sceną drebins etninio roko smarkuoliai “Drymba Da Dzyga”, šiuolaikinę Baltarusijos muziką atstovaus vieni geriausių jos atstovų “Irdorath”, iš Estijos atvyks garsus duetas Malva & Priks, o baltišku skambesiu džiugins broliai latviai – postfolkloro grupė “Daba San”, bei dūdmaišių ir būgnų energija plieskiantys “Auli” su pritrenkiančiai žaviu merginų choru “Tautasmeitas”.

“Dar niekad “Mėnuo Juodaragis” nebuvo toks gausus svečiais, – sako šventės rengėjai. – Ne mažiau nustebins ir jubiliejinei programai patvirtintos Lietuvos grupės, kurių daugelis ruošia šiai progai ypatingas, išskirtines programas. Akivaizdu, kad šventė bus ryški, griausminga ir pilna išradingo trenktumo. Juk pamišėlius ir keistuolius dažnai vadiname trenktais, t.y. Perkūno žymėtais, gerąja prasme.”

Dvidešimtoji šventė “Mėnuo Juodaragis” vyks 2017 m. rugpjūčio 24 – 27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Renginio bilietus galima įsigyti šventės svetainėje internetu, arba muzikos ir dovanų parduotuvėje “Ragainė” Vilniuje (Skapo g.3).

“Mėnuo Juodaragis” yra vienas seniausių ir didžiausių vasaros renginių Lietuvoje, kurį kasmet aplanko apie 5000 – 6000 žmonių. Šventė pradėta rengti 1995 m., jo programa jungia prigimtinės baltų kultūros papročius, amatus, meną, pažintines veiklas ir šiuolaikinę kūrybą, bei alternatyvią muziką. Šventę rengia nepriklausoma muzikos leidykla “Dangus”.


„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ – paskutinis vasaros savaitgalis po medaus pilnatimi (nuotraukos, video)
  2. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ vėl kvies į Didžiąją Zaraso salą (video)
  3. Rugpjūčio 25 d. prasidės XIX šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (video, dienotvarkė )
  4. „Mėnuo Juodaragis“ – stebuklingos įkurtuvės vasaros pabaigai (video)
  5. „Mėnuo Juodaragis“ stebins nauju garsu ir atlikėjais (video)
  6. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ grįš į salą su šventiniu dūzgesiu (video)
  7. XVI-asis „Mėnuo Juodaragis“ vėl pakvies į Zaraso salą
  8. „Mėnuo Juodaragis“ XIV kviečia pasinerti į sutartinių gelmes Zaraso saloje (video)
  9. „Mėnuo Juodaragis“ paskaitų kraitėje – sutartinių magija, kalbos turtai ir mitologijos paslaptys (video)
  10. XVI „Mėnuo Juodaragis“ sužėrės latviškomis spalvomis
  11. „Mėnuo Juodaragis“ scenose – garsieji „Dakha Brakha“ ir kiti muzikiniai netikėtumai (video)
  12. Savaitgalį festivalis „Mėnuo Juodaragis“ įprasmins vasarą
  13. „Mėnuo Juodaragis“ žada daug staigmenų suaugusiesiems ir vaikams
  14. Festivalio „Mėnuo Juodaragis” scenose pasirodys svečiai iš 10 šalių
  15. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kemblys says:
    9 metai ago

    Jau turbūt esu priklausomas nuo renginio „Mėnuo Juodaragis“ 🙂 🙂 🙂
    Nupirkau bilietus dar iki pabrangimo.
    Linkiu visiems gentainiams gero oro per renginį Dūburio ežero saloje!

    Atsakyti
  2. Benas says:
    9 metai ago

    Duburys yra duburys, arba įduba, ponai etno. (Mūsų laukuos – duburỹs prie dùburio). Kiekviena kultūra pirmiausia prasideda nuo kalbos kultūros… Taigi, taisykit plakatus su „Dūburiu“!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      ,,Duburys (arba Dūburys) – ežeras Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios baseine, 3 km į pietryčius nuo Antazavės, 13 km į šiaurės rytus nuo Dusetų. Aplink ežerą įsteigtas Duburio hidrografinis draustinis. Plotas 99,3 ha. Ilgis 3,1 km, didžiausias plotis 0,9 km. Paviršiaus altitudė 154,9 m. Baseino plotas 40,4 km². Didžiausias gylis 19,4 m (šiaurės rytuose), vidutinis gylis 5,2 m. Ežeras rininis.

      Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 11,6 km. Vakariniai ir rytiniai krantai labai aukšti ir statūs, šiaurinis ir pietinis – žemesni, pietinis vietomis pelkėtas. Ežere yra 4 salos, iš viso 47,1 ha; didžiausia – Astravos sala (45 ha). Ši sala yra didžiausia Zarasų rajone. Atabradas smėlingas, apaugęs nendrėmis ir švendrais; giliau dugne – dumblas.[1] Ežero vandens skaidrumas 3,6–3,9 m.

      Į Duburį šiaurėje iš Dūburaičio ežero įteka Duburė, taip pat dar 2 bevardžiai upeliai, vakaruose į Zalvio ežerą išteka Rūra (Šventosios baseinas).

      Duburyje sugaunamos 9 rūšių žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, plakiai, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės[2].

      Prie ežero įsikūrę Duburaičio, Bieliūnų, Plisiškių, Duburių kaimai, Astravos saloje – Murovanka.”
      (ištrauka iš vikipedijos) 🙂 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Rūko sistema
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Saulės Vilna apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema
  • Kaip saugiai laikyti ir gabenti maistą vasarą
  • Kokias elektros kainas atneš liepa?
  • Ar po dešimties metų dar eisime į banko skyrių?

Kiti Straipsniai

Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Kapsulės įkasimo iškilmės

Kaune pažymėta M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų pradžia

2026 05 21
Moksleivių skaitovų varžytuvės Klaipėdos Universitete

Lietuviškas žodis nepraranda galios: KU varžytuvėse – apie 150 jaunųjų skaitovų iš Vakarų Lietuvos

2026 05 11
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Eketės piliakalnis

Bus tvarkomas ir lankytojams pritaikomas Eketės piliakalnis

2026 03 22
Romuva švenčia Jorės šventę ant Kulionių piliakalnio

J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

2026 02 18
M. K. Čiurlionio koncertų centras

Duotas startas M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms

2025 11 21
Studentų lietuvių liaudies muzikos šventė „Linksminkimos“

Lietuvos studentija kviečia į liaudiškų dainų, šokių ir muzikos šventę „Linksminkimos“

2025 11 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Saulės Vilna apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį

Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai