Trainiškis – kaimas pietrytinėje Baluošo ežero pakrantėje. Ankstesnis kaimo pavadinimas – Palunkiškis. Šiame kaime kažkada gyvenę trys šeimos buvo gausios. Kiemuose krykštavo po penkis, šešis ir net septynis vaikučius. Visų pavardės buvę Palunkiškiai ir tik užkuriomis atėjęs Žygas pamaišęs kaimo gyventojų pavardes. Palunkiškiai švogeriui skyrė žemės ir leido giliai suleisti šaknis į šį kraštą. Slenkant metams kaimas imtas vadinti Trainiškio kaimų, o galiūną ąžuolą, kurio paunksmėje augo jau ne viena karta(virš 800 metų), – Trainiškio ąžuolu. Senolio aukštis tada buvęs 23 metrai, o ji apkabinti sunkiai sekėsi septyniems vaikeliams (6,1 m). Vietiniai papasakojo, kad 1927 metais į ąžuolą trenkęs perkūnas ir jis nustojęs žaliuoti, nors kaimo gyventojai vilties niekada nepraradę. Ąžuolą lankę įvairiomis šeimyninėmis progomis, ėję ir be progos – tiesiog parymoti… Lietuvai atgavus nepriklausomybę galiūnas ėmęs ir sužaliavęs. Kaimas tai laikė pranašiškai geru ženklu. Kaime vasara dabar jau klega apie šimtas Palunkiškių – Trainiškių kaimo palikuonių. O seniausiai kaimo gyventojai Genovaitei Mačiulienei (Palunkiškytei) jau per devyniasdešimt.
Kai pernai spalio mėnesio 5 dieną vėtra išvertė kaimo istorijos liudininką – liūdėjo visi besirūpinantys gamtos paminklu. „Galiūnas ir išvirsdamas pagalvojo apie mus, nuvirto miško link“ – svarstė vietiniai.
Ilgai lauktas pavasaris nedrąsiai žengia mūsų Žeme. Profesoriui Romui Pakalniui iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos neduoda ramybės mintis atsodinti senolį. Žinodamas, kad Kėdainių medelyne auginamas Trainiškio ąžuolo augliuku įskiepytas ąžuoliukas jis nedelsiant išsiunčiamas jo parvežti. Ir štai gegužės devintą Trainiškių kaime sujudimas. Kaimas kvepia čiobrelių ir liepžiedžių arbata, o į kaimą renkasi svečiai.
Ilgai nesvarstę visi kimba į darbus. Šalia išvirtusio galiūno sodinamas anūkėlis. Prie ąžuoliuko sodinimo prisideda ir Genovaitė Mačiulienė. Sutelktos pajėgos, daug gerų norų, pastangų ir ąžuoliukas apjuosiamas apsaugine tvorele jau jaukiai įsitaisęs senolio pašonėje.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis palinki ąžuoliukui užaugti dar didesniam ir džiuginti paunksme ne vieną Trainiškių kartą. O Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas pažada, kad šalia ąžuolų atsiras informacija su Trainiškio ąžuolo nuotraukomis ir istorija. Nutarta senolį palikti gimtojoje vietoje ir pasvarstyti, ką ir kaip įrengti, kad geriau būtų galima jį apžiūrėti.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis nuoširdžiai dėkoja svečiams už puikią idėją ir jos įgyvendinimą. Pasidžiaugia veiklia kaimo bendruomene.
Žinomas gamtininkas Dr. Bronius Šablevičius parodo ant Trainiškio ąžuolo augantį labai retą Lietuvos Raudonosios knygos grybą – Kurapkinį storplutį. Net ir išgriuvęs ąžuolas išlieka labai svarbus gamtinei įvairovei.
Belieka palinkėti ąžuolėliui augti, tvirtėti ir tapti Trainiškio kaimo sergėtoju, kad sugrįžę kaimo vaikai galėtų pasisemti dvasios stiprybės ir noro likti gimtajame kaime.
