Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti transporto, pakeltoji tarša bei šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.
Aplinkos oro kokybė Lietuvoje 2016 m. – oro teršalų rodikliai viršija PSO rekomenduojamus dydžius
AAA duomenimis, 2016 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo nebloga. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. 2016 m. nei vienoje oro kokybės tyrimų stotyje šis kriterijus nebuvo viršytas. Vidutinė metinė KD10 koncentracija šalies miestuose svyravo nuo 17 iki 34 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 20 µg/m³.
Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija 2016 m. siekė nuo 6 µg/m3 iki 20 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (25 µg/m3), tačiau buvo didesnės nei PSO rekomenduojama – 10 µg/m³.
Vieno iš policiklinių aromatinių angliavandenilių, benzo(a)pireno (B(a)P), vidutinė metinė koncentracija Kaune ir Šiauliuose buvo didesnė už nustatytą siektiną vertę (1,0 ng/m3) ir atitinkamai buvo 1,46 ng/m³ ir 1,28 ng/m³.
Benzo(a)pirenas yra šalutinis nepilno degimo procesų produktas, į aplinkos orą patenkantis daugiausia iš stacionarių taršos šaltinių – įrenginių, kuriuose deginamas kietasis kuras (akmens anglis, durpės, mediena), taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis. Benzo(a)pirenas yra žinomas kaip imunitetą silpninantis ir vėžinius susirgimus galintis paskatinti teršalas.
Gyventojai prisideda prie oro taršos
Kai visus pradžiugina nuostabus pavasariškas oras, džiaugtis buvimu lauke dažnai neleidžia padidėjusi oro tarša. Pavasarį, atšilus orams, vėjas, važiuojantys automobiliai pakelia nuo nenuvalytų gatvių, statybviečių per žiemą susikaupusius nešvarumus, todėl padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Aplinkos oro kokybei labai svarbu, kad komunalinės tarnybos pavasarį nutirpus sniegui nedelsdamos išvežtų iš gatvių per žiemą susikaupusį purvą ir nuplautų gatves bei šaligatvius.
Kartais gyventojams trūksta sąmoningumo ir supratimo ir jie patys prisideda prie oro taršos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės atliekas, o kartu ir per žiemą susikaupusias buitines atliekas.
Primename, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžiama pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą, išskyrus atvejus, kai tam yra duotas leidimas ir deginimas vykdomas tam skirtuose įrenginiuose. Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai. Už teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Nedeginkime atliekų!
Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas, o per žiemą susikaupusių šiukšlių, nereikalingų daiktų, net padangų kai kurie žmonės atsikrato degindami juos tiesiog laužuose. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.
Pernykštės žolės deginimas: nauda neatsveria žalos
Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, saugumui ir turtui nuolat rašoma laikraščiuose, skelbiama per radiją, internetą, televiziją, vis tiek kiekvieną pavasarį žmonės degina pernykštę žolę, o kai kurie net mano, kad tai yra naudinga. Galbūt tai ir lengviausias būdas atsikratyti visos pernykštės augalijos, bet jis yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių.
Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, sumažina deguonies patekimą į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas.
Padidėjus aplinkos oro taršai
Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodai pasireiškia. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis, o blogai pasijutus būtinai kreiptis į gydytoją.
