Kitą savaitę Vilniuje viešės lietuvių kilmės Vokietijos poetė ir grafikė Aldona Gustas. Ji dalyvaus savo parodos „Moterys su burnomis“ atidaryme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kuris vyks balandžio 11 d. 18.00 val. Tai bus pirmasis menininkės vizitas gimtinėje nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Aldona Gustas gimė 1932 m. Šilutės rajone, čia ir Klaipėdoje prabėgo jos vaikystė. Per Antrąjį pasaulinį karą jos šeima bėgo iš tėvynės ir 1945 m. pasiekė Vakarų Berlyną, kur Aldona Gustas gyvena iki šiol. Iki devynerių ji dar kalbėjo lietuviškai, tačiau vėliau ėmė kalbėti, o taip pat ir rašyti vokiškai. Menininkės teigimu, vokiečių kalba jai vis dar turi kažkokio „užsienietiško žavesio“, ji jaučiasi lyg būtų prašalaitė, kurios šaknys – lietuviškos, net jei ji ir nemoka rašyti šia kalba.
Daug metų Aldona Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais, kaip Giunteris Brunas Fušas (Günter Bruno Fuchs), Robertas Volfgangas Šnelis (Robert Wolfgang Schnell) ar Giunteris Grasas (Günter Grass). Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“ (Berliner Malerpoeten). Šiai legendinei grupei priklausė 14 tapančių rašytojų ir rašančių tapytojų, kurie išdrįso realizuoti dvejopus gebėjimus – meniniu požiūriu ganėtinai skirtingai, kiekvienas pagal savo įsivaizdavimą ir savo paties sudėliotus akcentus. Aldona Gustas buvo ne tik grupės „motina“, bet ir jos vadovė, kuratorė ir vadybininkė.
Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės Aldonos Gustas kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas, Berlynas. Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos. Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė.
Daugiau apie autorę ir parodą „Moterys su burnomis“ galima pasiskaityti Goethe‘s instituto svetainėje.
