Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti. Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus.
„Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai. Kaip pagrindinis šalies įstatymas lemia teisinius visuomenės santykius, taip Raudonoji knyga – žmogaus santykius su gamta“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Ji nėra tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai bei aprašymai. Tai dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga.“
Į dabartinę Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 767 retos ir nykstančios rūšys. Tačiau nuo 2007 m., kai ji buvo išleista, pasikeitė kai kurių šių rūšių būklė. Vienos pagausėjo ir joms nebegresia išnykti, o kitos tapo retomis ir jas būtina stipriau saugoti. Todėl Lietuvos raudonąją knygą reikia patikslinti. Ją atnaujinti ne rečiau kaip kas dešimt metų įpareigoja ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.
Naujoji knyga bus sudaryta pagal pasikeitusius augalų ir gyvūnų vertinimo principus, kuriuos nustatė Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. Rūšis gali būti paskelbta saugoma tik turint mokslinių įrodymų, kad ji mažėja. Naują Lietuvos raudonąją knygą rengs Gamtos tyrimų centras, valstybinė mokslinių tyrimų institucija.
Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Nors Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, jau yra tapusi bendrine sąvoka, jai pačiai tėra tik 50 metų.
Lietuvos raudonoji knyga dešimtmečiu jaunesnė. Pirmą kartą jos sąrašai buvo patvirtinti 1976-aisiais. Į pirmąją mūsų Raudonąją knygą buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. Ši pirmoji knyga ne tik padėjo apsaugoti nuo sunaikinimo vertingas pelkes, upelius ir jų slėnius, pievas ir girias, bet ir paskatino tirti retąsias rūšis ir jų gyvenamąsias vietas. Todėl į kitą, išleistą 1992 m., Lietuvos raudonąją knygą jau buvo įrašyta 501 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšis. Trečiojoje, pasirodžiusioje 2007 m., šis skaičius padidėjo daugiau kaip dviem šimtais. Pastaroji susilaukė plataus atgarsio visuomenėje, jos tiražas labai greitai „ištirpo“, ir Aplinkos ministerija kelis kartus ją leido pakartotinai.
Naująjį leidinį numatoma išleisti tūkstančiu knygų ir paskelbti jo elektroninę versiją, kuri bus nemokama ir prieinama ministerijos tinklalapyje.
