Lietuva – Leipcigo knygų mugės garbės viešnia

Kovo 23 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Leipcigo knygų mugėje atidarė nacionalinį Lietuvos stendą, kuriame su lietuvių literatūra lankytojai bus kviečiami susipažinti per lietuvių autorių knygas, išverstas į vokiečių kalbą, įvairius informacinius leidinius ir literatūros tekstų rinktines.

„Leiskite jus pasveikinti su pavasariu, su naujais literatūros metais, kuriuos Vokietijoje simboliškai pradeda Leipcigo knygų mugė. Mugė, kuri jau daugelį šimtmečių kelioms dienomis tampa Vokietijos ir visos Europos literatūros epicentru. Lietuvai yra didelė garbė ir atsakomybė dalyvauti čia – žvelgiame į tai kaip į pripažinimą ir tuo pačiu įpareigojimą“, – atidarymo metu kalbėjo kultūros ministrė.

Pristatymo tradicijos tęsiasi

Tęsiant savo kultūrinį pasakojimą Vokietijoje, šių metų Lietuvos prisistatymo Leipcigo knygų mugėje šūkiu buvo pasirinktas – „Pasakojimas tęsiasi“ (Fortsetzung folgt), kuriuo Lietuva prisistatė ir tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje 2002 m.

Šių metų pristatymo tema – moderniosios Lietuvos šimtmetis (1918-2018), naujausios valstybės istorijos raida, kaip neatsiejama europinių įvykių ir procesų dalis. Šia tema pasakojimas tęsiasi kaip mažųjų pasakojimų virtinė, siekiant sudominti Vokietijos skaitytojus žmonių istorijomis ir patirtimis, geopolitinėmis erdvėmis ir situacijomis, kuriose Lietuva veikė šimtmečio bėgyje.

„Turbūt nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad gyvenime tektoninių lūžių metu – neregėto masto pabėgėlių krizė, Rusijos karinė agresija Ukrainoje, populistų ir radikalų populiarėjimas įvairiose Europos šalyse, galų gale, Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos kelia pagrįstą nerimą ir galbūt kelia abejonių Europos Sąjungos gyvybingumu ar pačios Europos idėja. Idėja, kad taika geriau nei konfliktas, sugyvenimas geriau nei ginčas, kartu geriau nei atskirai. Klausimas, kurį šiame kontekste verta užduoti, yra, koks vaidmuo šiame lūžio taške tenka literatūrai? O galbūt literatūra čia ne prie ko? Galbūt politika ir literatūra turėtų būti nepainiojamos, turėtų gyventi paraleliai? Man atrodo, kad taip manyti būtų klaida. Visų pirma todėl, kad šiuo metu mums kylantys iššūkiai savo esme yra civilizaciniai, humanitariniai iššūkiai. Tai tikrai nėra tik politiniai iššūkiai. Jie kelia mums fundamentalius klausimus apie tai, kaip mes save suprantame, ko siekiame ir kam įsipareigojame“, – teigė Liana Ruokytė-Jonsson.

Prisistatymo tema, derinanti nacionalinę ir europinę perspektyvas, išsamiai atsiskleidžia specialiai mugei išleistame leidinyje „Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauens (1918–2018)“ (sudarytojai Nerijus Šepetys ir Giedrė Jankevičiūtė) ir diskusijų programoje.

Gausūs lietuvių literatūros vertimai

Dar niekada Vokietijoje nebuvo tokios lietuvių literatūros vertimų gausos.  Net penkiolika Vokietijos ir Austrijos leidyklų skaitytojams pristato 26 vertimus į vokiečių kalbą. Tai romanai, esė ir trumpoji proza, poezija ir negrožinė literatūra, taip pat knygos vaikams – nuo klasikos iki iškiliausių šių dienų autorių.

Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kt.

Taip pat ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering, Ellen Hinsey ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.

Vokietijos skaitytojams pristatomus literatūrinius pasakojimus papildys Lauryno Katkaus sudarytas leidinys „100 Jahre litauischer Literatur. Ein Crashkurs“ apie moderniosios Lietuvos literatūros socio-politinį kontekstą, kryptis, tendencijas, rašytojus ir jų knygas.

Literatūriniame Europos festivalyje „Leipzig liest“: lietuviškų knygų pristatymai, skaitymai ir diskusijos

Lietuvos autorių kūryba Leipcigo knygų mugėje ir festivalyje „Leipzig liest“ skambės garsiau nei kada nors iki šiol – festivalio programoje numatoma apie 50 Lietuvos autorių knygų pristatymų, literatūros skaitymų, diskusijų. „Baustelle in Schauspiel Leipzig“ erdvėje kiekvieną vakarą skambės tekstai ir muzika iš Lietuvos.

Mugėje ir įvairiose festivalio erdvėse vyks diskusijos aktualiomis temomis, kurių siužetai formuluojami atsispiriant nuo pagrindinės, modernios Lietuvos šimtmečio, temos – šiandieniniai geopolitiniai iššūkiai, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos ryšiai, daugiakultūrės Lietuvos miestų jungtys, migracija ir praradimai, sovietmečio patirtys.

Svarbi ir ryšių su Vokietija tema. Mugėje bus kalbama apie vokiškosios kultūros pėdsakus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Rytprūsių likimą, atgyjantį literatūroje, lietuvių sovietinės ir DDR literatūros sąsajas, šifrus bei nutylėjimus, prisimintos Thomo Manno ir Johanesso Bobrowskio sąsajas su Lietuva. Taip pat vyks vokiečių kalba išleistų knygų pristatymai, pokalbiai apie lietuvių literatūros šimtmetį, eseistiką, lietuvių kalbą, lietuvių literatūros vertimus ir iliustraciją.

„Noriu tikėti ir matau pakankamai ženklų, kad Lietuvos ir Vokietijos literatūrinis, kultūrinis, pagaliau politinis bendravimas ir bendradarbiavimas po mugės pasisems naujų impulsų ir įgaus dar didesnį pagreitį. Mus vienija viena Europos idėja, audžiama iš daugelio mažų ir skirtingų istorijų“, – kalbėjo kultūros ministrė.

Meniniai Lietuvos akcentai Leipcige

Leipcige bus gausu ne tik literatūros. Muzika, dokumentinis kinas, fotografija ir šiuolaikinis menas – tokie šiuolaikinės Lietuvos kultūros panoramos akcentai numatomi knygų mugėje. Kompozitorius Arturas Bumšteinas su kūrybine komanda 2016 m. rudenį keliavęs po Saksonijos regioną ir įrašęs dešimties miestelių bažnyčių vargonus, 2017 m. kovo mėnesį Leipcigo „Schaubühne Lindenfels“ salėje šiuolaikinės muzikos gerbėjams pristatys „Vargonų Safario kronikas“. Turtingą ir įvairiapusę Lietuvos muzikinę sceną Leipcige atstovaus Rūtos Vitkauskaitės mono opera „Confessions“, mergaičių choras „Liepaitės“ bei prof. Vytauto Landsbergio parengta Leipcige studijavusio M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui paskaita-koncertas. Kovo mėnesį Leipcige numatoma lietuviškų dokumentinių filmų programa. Fotomenininko Arturo Valiaugos meninių fotografijų ciklas įamžinantis Johaneso Bobrovskio (Johaness Bobrowski) gimtąsias vietas ir menininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda, kuri kvies lankytojus atrasti Lietuvos meninę fotografiją.

Pristatomas ir interaktyvus Ė-stendas

Šalia architektūriškai įprasminančio pristatymo šūkį – „Pasakojimas tęsiasi“ (Fortsetzung folgt) nacionalinio stendo, pristatoma ir interaktyvi alternatyva. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija Leipcigo knygų mugės knygos meno salėje pristatomas 42 kv. m kūrybinis stendas, kurio koncepcija paremta unikalia lietuvių abėcėlės raide „ė“. Studentų sumanytos kūrybinės veiklos (nuo ė-write ir ė-story iki ė-punkt ir ė-design) siekia įtraukti mugės lankytojus į lietuviško simbolio – raidės „ė“ – kūrimą ir perkūrimą.

Lietuvos ir Vokietijos gastronominiai ryšiai

Leipcigo knygų mugėje pristatoma pirmoji moderni Lietuvos ir Vokietijos gastronominių ryšių studija, atskleidžianti itin glaudžius abiejų šalių tarpusavio ryšius ir iki šiandien gyvas gastronomines tradicijas. Knygoje taip pat pateikiamas 31 autentiškas receptas, skirtingais amžiais peržengęs valstybių sienas. Knygos sudarytojai – istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas.