Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.
N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikinti unikalų šio istorinio miesto mastelį, „Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija“, – rašoma N. Puteikio kreipimesi.
Antrasis iš prašomų įvertinti projektų – dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“ (paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale Delfi.lt) aprašytas tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantis buvusios pilies atstatymas. „Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas“, – pažymi N. Puteikis.
Trečiasis klausimas, kurį prašoma nagrinėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto – ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objektus, kurie ne iki galo ištirti. Kaip pavyzdį N. Puteikis nurodo ne iki galo ištirtą Obelių senkapį prie Obelių ežero Ukmergės rajone. „Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI–XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba, kasant kūdrą, sunaikinti XVI–XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžio, tokių atvejų turėtų būti daugybė.“, – rašoma kreipimesi.
Be to, N. Puteikis prašo įvertinti, ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. „Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI–XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau, statant gynybinius įrengimus, buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624–1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komisija mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?“, – klausia Seimo narys.
Panaši padėtis, kaip nurodo N. Puteikis, šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. „Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, yra saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komisijos manymu, yra normali, atsižvelgiant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?“, – klausia Seimo narys.
O kur dar nepaminėta Lukiškių aikštė, apie kurios tyrimo duomenis apskritai kaip ir nieko nepaskelbta. Turime ką turime – barbarams istorija nereikalinga… Lėšų įsisavinimai, nieko nesukuriant, Lietuvoje vyksta pašėlusiu tempu.