Nors realiame gyvenime lietuviai stengiasi saugoti savo asmeninius duomenis, internete situacija visiškai priešinga – tautiečiai net nedvejodami dalijasi šūsnimis nuotraukų, telefono numeriais ar namų adresu. Kaip rodo tyrimai, net 65 proc. lietuvių apskritai nežino apie įstatymų jiems suteiktas asmens duomenų apsaugos teises. Siekiant padidinti asmens duomenų saugumą internete, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.
„Kiekvienas iš mūsų supranta, kad viešinti jautrius asmens duomenis realiame gyvenime yra rizikinga, tačiau internete dažnas net nesusimąsto prieš paskelbdamas socialiniuose tinkluose savo nuotraukas, adresą ar telefono numerį, taip pat naujai parsiųstoms programėlėms suteikiant beribes prieigos teises – mūsų buvimo vietai, telefone laikomoms nuotraukoms, kontaktams ir kitai išsaugotai informacijai. Deja, tokia informacija gali pasinaudoti ir piktavaliai, todėl reikėtų išlikti budriems ir atidžiai vertinti, kam pateikiate duomenis, ir ar tai tikrai būtina daryti“, – pasakoja Egidijus Adomkaitis.
Dauguma nežino savo teisių ir duomenis atiduoda už nuolaidas
Žmogaus teisių stebėjimo instituto apklausa parodė, kad dauguma lietuvių nežino apie įstatymo suteiktas teises asmens duomenų apsaugos srityje ir situacija negerėja. Tyrimo duomenimis, 2016 m. net 65 proc. apklaustųjų teigė nežinantys savo teisių, 2014 m. 58 proc., 2010 m. – kiek daugiau nei pusė.
Taip pat tyrimas parodė, kad lietuviai jautriau reaguoja į ribojimus realiame gyvenime nei internete. Pavyzdžiui, skalėje nuo 1 iki 10, kur vienetas reiškia „visiškai nepažeidžia“, o dešimt „šiurkščiai pažeidžia“, reikalavimas pateikti asmens kodą, grąžinant prekę parduotuvėje, įvertintas 7,51 balais, o vaizdo stebėjimo kameros įrengimas darbo vietoje be žmogaus žinios – 7,48. Tačiau naršymo istorijos ir pomėgių socialiniame tinkle „Facebook“ naudojimas, pateikiant žmogui individualizuotą reklamą, lietuvių vertinamas 6,93 balais, o viešai prieinamų socialinių tinklų profilių peržiūra potencialiam darbdaviui vertinant žmogaus kaip kandidato tinkamumą – 7,00.
Be to, technologijų bendrovės „Microsoft“ globali apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog jų paieškos internete, naršyklės istorija ir pirkimai yra renkami ir stebimi be leidimo. Tačiau net 99,6 proc. respondentų yra linkę dalintis asmenine informacija dėl piniginio atlygio, o 89,3 proc. dėl nuolaidų.
Teigia, kad apsauga rūpi, bet veiksmų nesiima
Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotojos Natalijos Bitiukovos, galima įžvelgti paradoksą tarp žmonių nuostatų ir jų veiksmų: „Lietuviams duomenų apsauga internete rūpi, bet veiksmų jiems ginti tautiečiai nesiima. Dažnas lietuvis nelabai linkęs skaityti svetainių privatumo nuostatas, apsaugoti savo el. paštą ar įsidiegti pažangią antivirusinę programą“.
Instituto atstovė mato kelias tokio atsainumo priežastis: „Daugelis internete nesuvokia ar nesigilina, kas vyksta su jų duomenimis. Kai kuriais atvejais tiesiog trūksta informacijos, o ir bendrovės vengia atskleisti savo algoritmus ir kam bus naudojama žmogaus asmeninė informacija. Kita priežastis – psichologinė satisfakcija. Tas greitas gyvenimo tempas internete – kelių mygtukų paspaudimu prisijungiu, pakomentuoju, nusiperku daiktą ar atsisiunčiu failą – verčia žmones visai pamiršti apie jų asmeninės informacijos saugumą.“
N. Bitiukova pataria skirti laiko ir susipažinti su savo teisėmis: „Manau, kad būtina peržvelgti ir įsigilinti į savo teises. Nors jos paprastai nėra pateiktos patrauklia forma, bet yra svarbios mąstant apie savo internetinį saugumą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į ES duomenų apsaugos reformą, kuri įsigalios nuo 2018 m. gegužės. Ji pasipildys tokiomis teisėmis kaip teisė į duomenų perkeliamumą ar teisė būti pamirštam.“
Duomenų apsaugai internete – keletas paprastų patarimų
Anot „Bitės“ atstovo, pirmiausia reiktų peržiūrėti savo privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose: „Ko gero čia daugiausia dėmesio reiktų skirti privatumo nustatymams „Facebooke“. Patariame peržvelgti, kas gali matyti jūsų nuotraukas, įrašus ir asmeninius duomenis. Geriausia, kad juos galėtų peržvelgti tik jūsų draugai, kuriuos taip pat socialiniame tinkle reikia rinktis atsargiai“.
Taip pat daugiau atidumo reikėtų skirti ir nepatikimiems puslapiams: „Užsisakant prekes ar paslaugas iš mažiau žinomų tinklapių, reikėtų visuomet paieškoti daugiau informacijos apie prekės ženklą. Pakanka kelių minučių paieškai internete ir galima susidaryti bendrą vaizdą“, – pasakoja bendrovės atstovas.
Nereikėtų pamiršti ir mobiliųjų programėlių. Anot E. Adomkaičio, atsisiunčiant naują programėlę, reikėtų atkreipti dėmesį prie kokių duomenų ši nori turėti prieigą. Tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonuose vartotojai gali pasirinkti, konkrečius prieigos leidimus kiekvienai aplikacijai.
