Žiemiška Klaipėda kartu su gausia miesto bendruomene, garbingais svečiais ir tūkstantine šventės savanorių komanda, pradėjo simbolinę Kultūros sostinės metų kelionę. Drąsi, ryški, šviesi ir ryžtinga – tokia Klaipėda priėmė garbingą titulą, leisiantį dar aktyviau stiprinti kultūrinę miesto poziciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.
„Klaipėdieti, perduok, kad neužšaltų“ – ši misija kultūros sostinės atidarymo renginyje patikėta uostamiesčio gyventojams ir miesto svečiams. Anot renginio režisierės, choreografės Agnijos Šeiko, kultūros sostinės startui pasirinkta neįprasta renginio forma – kelionė, kurios metu, nuo buvusios Šv. Jono bažnyčios vietos, kurios bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį, iki Klaipėdos piliavietės simboliškai perneštos „namukuose“ įkurdintos mylimo miesto šviesos.
Sveikino ministrai
Iškilmingo vakaro pradžioje susirinkusius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas perskaitęs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą, kuriuo Klaipėda padrąsinta ne tik atverti kultūros uosto vartus, bet ir būti svetingu uostu kiekvienam atplaukiančiam laivui. Tęsdamas sveikinimą kultūros sostinės šeimininkas V. Grubliauskas pabrėžė, jog Klaipėda visada buvo ir bus turtinga savo kultūra, kultūrine bendruomene.
„Tapimas kultūros sostine nereiškia, jog Klaipėdoje nebuvo kultūros iki tol arba jos nebebus 2018-aisiais. Klaipėda buvo ir lieka aiškiu kultūros švyturiu ne tik miestui, regionui, bet ir Lietuvai. Tikiu, kad Lietuvos kultūros sostinės mumyse bus tiek, kiek kiekviename iš mūsų bus tikėjimo, kad kultūra neišvengiama gyvenimo, tikėjimo ir vertybių dalis. Linkiu, kad kiekvienas klaipėdietis ne tik lauktų, kol kultūra ateis ir pasibels į duris, bet ir aktyviai kurtų, dalyvautų“, – susirinkusius sveikino Klaipėdos meras.
Sveikinimo kalbas taip pat tarė LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, kurie tapo Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadoriais.
„Klaipėda – tai miestas, turtingas istorine patirtimi, ypatingas kultūriniu kontekstu. Tinkamesnio miesto kaip Klaipėda šiam titului nėra, nes Klaipėda visada bangavo ypatinga, gyvastinga kultūra. Klaipėda – kultūros, idėjų, kūrybinių audrų ir meno vėjų uostas, atviras svetingas ir beprotiškai kūrybingas. Linkiu, kad šis uostas niekada neužšaltų“, – sakė Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Svarbiausia – vieninga ir kurianti bendruomenė
Po sveikinimo kalbų, susirinkusiems įteikti šviečiantys „namukai“, kurių viduje – klaipėdiečių piešti unikalūs bangolaužių – Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės simbolio, vaizdai. Lydima šviečiančių smilgininkų, iš skirtingų gatvių ir skersgatvių vis papildžiusių gausią minią, bendruomenė patraukė į piliavietę, kurioje atpasakota Klaipėdos miesto istorija. 500 perneštų „namukų“ priklijuoti ant 3 metrų dydžio bangolaužio – ryžtingos ir drąsios Klaipėdos simbolio.
„Namukų“ bei 3–6 metrų aukščio šviečiančių „smilgų“ autorius – šviesos menininkas klaipėdietis Linas Kutavičius.
Atidarymo renginys subūrė skirtingą ir įvairiapusę miesto bendruomenę: vaikų ir senjorų, mėgėjų ir profesionalų kolektyvus. Vieninga ir kurianti bendruomenė – tokia renginio organizatorių šokio teatro „Padi Dapi Fish“ idėja.
Vakaro metu Turgaus gatvė, kuria minia keliavo į piliavietę, virto savotišku garso tuneliu – daugiasluoksne muzikine instaliacija. Čia skambėjo įvairūs miesto garsai, Klaipėdos rašytojų, kūrėjų įgarsinti originalūs tekstai. Muzikinių kompozicijų autorius – Kristijonas Lučinskas (Driezhas). Vakarą vainikavo „smilgininkų“ formą atkartojantis įspūdingas fejerverkas.
