Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

www.alkas.lt
2016 12 01 07:50
1
Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
S. Strelcovas (viduryje) su studentais ir ambasados įgaliotąja ministre V. Gaižauskaite | asm. nuotr.

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.

„Humanitariniuose moksluose Č. Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 m. prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S. Strelcovas, taip pat einantis ir Šiaulių universitete veikiančio Gynybos ir karybos edukacijos centro vadovo pareigas. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 metų Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č. Sugiharos asmenybės tyrimus. Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č. Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č. Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti.“

Tikimasi, jog kitais metais „Č. Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, todėl šiai progai Japonija ruošiasi ypatingai. Po vizito į Japoniją šios šalies akademikai dr. S. Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.

Japonijoje mokslo kalba – ne anglų, o japonų

s-_strelcovas_kijote_asm-_archyv-_nuotr
S. Strelcovas Kijote | asm. nuotr.

Kaip mokslininkas-tyrėjas bei dėstytojas dr. S. Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis, tarp kurių: Švedija, Portugalija, Olandija, Vengrija, Kazachstanas, Ukraina, Pietų Korėja, Izraelis ir kt. „Esu įsitikinęs, jog stažuotės, akademinės pažintys ne tik skatina mokslo partnerystę. Ir sykiu mokslo tarptautiškumas, be kurio šiuolaikinės inovacijos ir tyrimai apskritai sunkiai įsivaizduojami, man yra varantysis stimulas gyvenime“, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentas.

Jis pastebi, jog moksliniuose tyrimuose tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia priklauso nuo mokslo šakos: „Pavyzdžiui, tikslieji mokslai turi savo ryšius ir tinklus, o štai mokslo partnerystė tarp humanitarų yra kur kas siauresnė, kadangi paprastai tai sąlygoja tyrimų regioniškumas. Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies įtakos turi ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje – ypač svarbu dar ir dėl to, jog, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose tebedominuoja gimtoji japonų.“

Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S. Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.

Japonams 800 universitetų – ne per daug

Stažuotės metu Šiaulių universiteto mokslininkui teko ne tik analizuoti tyrimų medžiagą, bet ir skaityti paskaitas apie Lietuvos pabėgėlius ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais XX a. pirmoje pusėje dviejuose Japonijos universitetuose – Ritsumeikano ir Vasedos.

„Kai Lietuvoje, kur turime 47 aukštojo mokslo įstaigas (skaičiuojant valstybinius, privačius universitetus bei kolegijas), nuolat girdime kalbas apie neva per didelį universitetų skaičių, tai tokioje Japonijoje universitetų yra apie 800. Daugelis jų – privatūs. Pastarieji dvigubai brangesni nei valstybiniai. Kadangi universitetai Japonijoje reitinguojami, itin svarbu, kurio iš jų diplomas įgytas, mat tai turi didelę įtaką įsidarbinant“, – pasakojo dr. S. Strelcovas.

Japonijos aukštasis mokslas, anot jo, populiarus ir tarp užsienio studentų. Reitinguose itin geras pozicijas užimančiuose universitetuose gausu studentų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Nors patys vietos gyventojai labiau linkę studijas ir savo ateitį sieti su Japonija, todėl tarptautinių studijų galimybė jiems nėra itin aktuali.

Esminių mentaliteto skirtumo tarp lietuvių ir japonų studentų dr. S. Strelcovas sakė nepastebėjęs. „Kai kurie studentai kuklūs, ne visada išdrįsta paklausti to, kas jiems įdomu. Nors apskritai japonų studentai yra motyvuoti, įėjęs į auditoriją supranti, kad jie susirinko ne šiaip sau laiko praleisti, o sužinoti ir išmokti kažką nauja, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovas. – O kas ir kur yra Lietuva, japonai studentai daugiau mažiau žino. Vis dėlto jei pamini, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo jų nacionalinis didvyris Č. Sugihara – abejonės dėl mūsų šalies geografinės padėties kaip mat išsisklaido.“

Studijas Šiaulių universitete renkasi Azijos šalių studentai

Mokslo bendradarbiavimas su užsienio šalių specialistais bei studijos pagal mainų programas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetui glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio šalių akademiniais partneriais, pastarojo studentai studijų išbandyti užsienyje dažniausiai vyksta į Čekiją, Portugaliją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Latviją ir kt.

Tuo tarpu Šiaulių universitete šiuo metu mokosi studentai iš P. Korėjos, Taivanio, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Gruzijos, Ukrainos, Kazachstano, taip pat ES  šalių – Čekijos, Danijos, Šveicarijos, Graikijos, Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Kaip teigia Šiaulių universiteto atstovas, kaip ir pastaruosius keletą metų, taip ir kitą pusmetį vienintelis Šiaurės Lietuvoje universitetas sulauks studentų iš Brazilijos, Kolumbijos, JAV,  Albanijos, Serbijos, ir mokslininko lankytos – Japonijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Filmas apie Č. Sugiharą Japonijoje nusileidžia tik Džeimsui Bondui (video)
  2. Lietuvoje pristatoma vokiečių autoriaus knyga apie Gulago vaikų patirtis
  3. Seinuose pasirodė knyga apie Antaną Baranauską
  4. Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
  5. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  6. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  7. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
  8. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  9. M. Nilseno knygoje „Atradimai kitaip“ pasakojama apie interneto poveikį mokslo raidai
  10. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  11. „Mokslo sriuba“: apie futuristinį „Venus“ projektą (video)
  12. Mokslo ir tautos tarnas Vaclovas Biržiška
  13. Ar ateityje tapsime panašūs į dievus?
  14. Doktorantas iš Japonijos: KTU laboratorijų įranga geresnė nei mano aukštojoje mokykloje
  15. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  16. 10 didžių evoliucijos išradimų pagal mokslininką N.Leiną
  17. V. Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas
  18. Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą
  19. Kviečia teikti nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijoms
  20. VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    5 m. ago

    Sugihara gerai prasisuko – ir su rusais bizniuką padarė, ir dar didvyriu patapo. Gal ir lietuviams žydus reikėjo už pinigus gelbėti – būtų labiau įvertinta? Va, danų keltininkai-biznieriai iki šiol garbinami – kaip ir tas Sugihara. 🙂

    Na, o tai, kad japonai moksle laikosi savo gimtosios kalbos – labai gerbtinas ir sektinas pavyzdys. Mūsuose tūlas mokslinis žurnalas lietuviškų straipsnių jau nebepriima – ir net randasi šnekų, kad disertacijas reiktų angliškai rašyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

2022 05 14
Klaipėdos universiteto Menų akademija jungiama prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Didės valstybės parama būsimiems mokytojams

2022 05 11
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
„Burbiškio dvaras. Istorija, kultūra, paveldas“ | A. Labenskytės nuotr.

Išleista knyga apie Burbiškio dvarą

2022 05 02
Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

2022 04 30
Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

KTU – tarp didžiausią poveikį darniam vystymuisi kuriančių universitetų pasaulyje

2022 04 29
Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

2022 04 26
Knygos „Gulago bėgliai. Lietuviai, ištrūkę iš sovietų lagerių“ pristatymas

Knygos „Gulago bėgliai. Lietuviai, ištrūkę iš sovietų lagerių“ pristatymas

2022 04 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Koks dviratis geriausiai tinka Jums?
Įvairenybės

Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“

2022 05 23
Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
Gamta ir ekologija

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Gardžiam šniceliui daug laiko neprireiks
Įvairenybės

Maisto taupymui padės kūrybiškumas

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“
  • Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
  • Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą
  • Maisto taupymui padės kūrybiškumas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 631; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 595; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 540; komentarų: 18
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 500; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 431; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 405; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Tęsiamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) stiprinimo procesas – prie institucijos jungiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Sprendimas pertvarkyti MITA...

Skaityti toliau

Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

by Kristina Aleknaitė
2022 05 14
0
Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

Kiekvieną pavasarį dideli pulkai vilniečių ir sostinės svečių negali atsigėrėti sakurų žydėjimu. Taip yra ir šiemet. Šios japoniškos vyšnios Vilniuje...

Skaityti toliau

Didės valstybės parama būsimiems mokytojams

by Ditė Česėkaitė
2022 05 11
0
Klaipėdos universiteto Menų akademija jungiama prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Nuo naujų mokslo metų keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
„Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo „Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai