Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

www.alkas.lt
2016-12-01 07:50:55
1
Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
S. Strelcovas (viduryje) su studentais ir ambasados įgaliotąja ministre V. Gaižauskaite | asm. nuotr.

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.

„Humanitariniuose moksluose Č. Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 m. prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S. Strelcovas, taip pat einantis ir Šiaulių universitete veikiančio Gynybos ir karybos edukacijos centro vadovo pareigas. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 metų Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č. Sugiharos asmenybės tyrimus. Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č. Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č. Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti.“

Tikimasi, jog kitais metais „Č. Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, todėl šiai progai Japonija ruošiasi ypatingai. Po vizito į Japoniją šios šalies akademikai dr. S. Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.

Japonijoje mokslo kalba – ne anglų, o japonų

s-_strelcovas_kijote_asm-_archyv-_nuotr
S. Strelcovas Kijote | asm. nuotr.

Kaip mokslininkas-tyrėjas bei dėstytojas dr. S. Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis, tarp kurių: Švedija, Portugalija, Olandija, Vengrija, Kazachstanas, Ukraina, Pietų Korėja, Izraelis ir kt. „Esu įsitikinęs, jog stažuotės, akademinės pažintys ne tik skatina mokslo partnerystę. Ir sykiu mokslo tarptautiškumas, be kurio šiuolaikinės inovacijos ir tyrimai apskritai sunkiai įsivaizduojami, man yra varantysis stimulas gyvenime“, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentas.

Jis pastebi, jog moksliniuose tyrimuose tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia priklauso nuo mokslo šakos: „Pavyzdžiui, tikslieji mokslai turi savo ryšius ir tinklus, o štai mokslo partnerystė tarp humanitarų yra kur kas siauresnė, kadangi paprastai tai sąlygoja tyrimų regioniškumas. Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies įtakos turi ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje – ypač svarbu dar ir dėl to, jog, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose tebedominuoja gimtoji japonų.“

Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S. Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.

Japonams 800 universitetų – ne per daug

Stažuotės metu Šiaulių universiteto mokslininkui teko ne tik analizuoti tyrimų medžiagą, bet ir skaityti paskaitas apie Lietuvos pabėgėlius ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais XX a. pirmoje pusėje dviejuose Japonijos universitetuose – Ritsumeikano ir Vasedos.

„Kai Lietuvoje, kur turime 47 aukštojo mokslo įstaigas (skaičiuojant valstybinius, privačius universitetus bei kolegijas), nuolat girdime kalbas apie neva per didelį universitetų skaičių, tai tokioje Japonijoje universitetų yra apie 800. Daugelis jų – privatūs. Pastarieji dvigubai brangesni nei valstybiniai. Kadangi universitetai Japonijoje reitinguojami, itin svarbu, kurio iš jų diplomas įgytas, mat tai turi didelę įtaką įsidarbinant“, – pasakojo dr. S. Strelcovas.

Japonijos aukštasis mokslas, anot jo, populiarus ir tarp užsienio studentų. Reitinguose itin geras pozicijas užimančiuose universitetuose gausu studentų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Nors patys vietos gyventojai labiau linkę studijas ir savo ateitį sieti su Japonija, todėl tarptautinių studijų galimybė jiems nėra itin aktuali.

Esminių mentaliteto skirtumo tarp lietuvių ir japonų studentų dr. S. Strelcovas sakė nepastebėjęs. „Kai kurie studentai kuklūs, ne visada išdrįsta paklausti to, kas jiems įdomu. Nors apskritai japonų studentai yra motyvuoti, įėjęs į auditoriją supranti, kad jie susirinko ne šiaip sau laiko praleisti, o sužinoti ir išmokti kažką nauja, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovas. – O kas ir kur yra Lietuva, japonai studentai daugiau mažiau žino. Vis dėlto jei pamini, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo jų nacionalinis didvyris Č. Sugihara – abejonės dėl mūsų šalies geografinės padėties kaip mat išsisklaido.“

Studijas Šiaulių universitete renkasi Azijos šalių studentai

Mokslo bendradarbiavimas su užsienio šalių specialistais bei studijos pagal mainų programas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetui glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio šalių akademiniais partneriais, pastarojo studentai studijų išbandyti užsienyje dažniausiai vyksta į Čekiją, Portugaliją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Latviją ir kt.

Tuo tarpu Šiaulių universitete šiuo metu mokosi studentai iš P. Korėjos, Taivanio, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Gruzijos, Ukrainos, Kazachstano, taip pat ES  šalių – Čekijos, Danijos, Šveicarijos, Graikijos, Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Kaip teigia Šiaulių universiteto atstovas, kaip ir pastaruosius keletą metų, taip ir kitą pusmetį vienintelis Šiaurės Lietuvoje universitetas sulauks studentų iš Brazilijos, Kolumbijos, JAV,  Albanijos, Serbijos, ir mokslininko lankytos – Japonijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Filmas apie Č. Sugiharą Japonijoje nusileidžia tik Džeimsui Bondui (video)
  2. Lietuvoje pristatoma vokiečių autoriaus knyga apie Gulago vaikų patirtis
  3. Seinuose pasirodė knyga apie Antaną Baranauską
  4. Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
  5. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  6. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  7. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
  8. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  9. M. Nilseno knygoje „Atradimai kitaip“ pasakojama apie interneto poveikį mokslo raidai
  10. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  11. „Mokslo sriuba“: apie futuristinį „Venus“ projektą (video)
  12. Mokslo ir tautos tarnas Vaclovas Biržiška
  13. Ar ateityje tapsime panašūs į dievus?
  14. Doktorantas iš Japonijos: KTU laboratorijų įranga geresnė nei mano aukštojoje mokykloje
  15. M.K.Čiurlionio kūrybą studijuojanti Jumiko Nunokava: „Lietuva – jautri šalis“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    6 metai ago

    Sugihara gerai prasisuko – ir su rusais bizniuką padarė, ir dar didvyriu patapo. Gal ir lietuviams žydus reikėjo už pinigus gelbėti – būtų labiau įvertinta? Va, danų keltininkai-biznieriai iki šiol garbinami – kaip ir tas Sugihara. 🙂

    Na, o tai, kad japonai moksle laikosi savo gimtosios kalbos – labai gerbtinas ir sektinas pavyzdys. Mūsuose tūlas mokslinis žurnalas lietuviškų straipsnių jau nebepriima – ir net randasi šnekų, kad disertacijas reiktų angliškai rašyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

2023 03 16
Liuda Petkevičiūtė | asmeninė nuotr.

L. Petkevičiūtė. Ką turi žinoti kiekvienas lietuvis

2023 03 04
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

2023 03 04
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas | LGGRTC nuotr.

Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas

2023 03 01
Mačia arbata | pexels.com nuotr.

Žaliosios arbatos rūšys. Kaip išsirinkti tinkamą?

2023 03 01
Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

2023 02 23
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

2023 02 21
Vegetarizmas, veganizmas ir mokslas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų | Unsplash nuotr.

Vegetarizmas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų

2023 02 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Etninė kultūra

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.
Ukrainos balsas

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • TV3 „Karštai su tv3.lt“ apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Fi, apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?
  • Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis
  • Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
3
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

„Piliakalnis Eglinėje. Jotvingių centro gyvenvietė archeologinių ir gamtos tyrimų šviesoje“ – tai neseniai Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų skyriaus archeologų...

Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. Ką turi žinoti kiekvienas lietuvis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 04
11
Liuda Petkevičiūtė | asmeninė nuotr.

Bendraujant su žmonėmis, beje, lietuviais, labiausiai stulbina tai, kad netgi lietuvių kalbos mokytojai, dėstytojai, „žinovai“ nė nenutuokia paprasčiausių dalykų apie...

Skaityti toliau

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 04
0
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Kovo 10 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, bus pristatytaį Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • TV3 „Karštai su tv3.lt“ apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Fi, apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?
Kitas straipsnis
„Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo „Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai