Pakraupau neseniai viename „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai, ką skaitau – iš tikrųjų yra kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.
Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti. Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos piliečiams laisvai išsakyti savo mintis, reikšti nuomones. Ta svaigi žodžio laisvė, kuria naudojamės – reikia ar nereikia ir yra laisvės privalumas. Pirmiausiai, tame straipsnyje į akis krito didžiulė autorės nepagarba pačiam žmogui. Visuomenės skirstymas į senus ir jaunus, reikalingus ir nereikalingus – prieštarauja, bet kokiems demokratijos, žmogiškumo principams.
Bet tuo autorė neapsiriboja – ji eina ir toliau, vis smarkiau mindama savo antidemokratiškus pedalus. Atsiskleidžia iškreiptas autorės požiūris į pasaulį – neomarksistinės pažiūros, šlovinančios kažkokias, tik jai vienai suprantamas ir jos pačios susikurtas, visuomenines sistemas. Ji teigia: „Turime neleisti, kad seniai ir „buduliai“ nubalsuotų už nacionalizmą ir užtrenktų duris, kaip tai nutiko Jungtinėje Karalystėje“…
Oho! Kur nubalsuotų, kokias duris užtrenktų ir kur tie „baubai“, jei Jungtinėje Karalystėje žmonės tokią tolimesnę savo šalies ateitį pasirinko, remdamiesi daugumos gyventojų noru? Skaičiau tą sakinį kelis kartus ir mano protas negalėjo suvokti, kad šiais demokratijos laikais galėtume kažkam bandyti uždrausti balsuoti. Visa tai man priminė senuosius Amerikos laikus, kai juodos rasės žmonėms ir moterims nebuvo leidžiama balsuoti – anie irgi buvo laikomi tuometinių sabaliauskaičių „buduliais“. Tačiau laikai pasikeitė ir tie buvę „buduliai“ jau seniausiai tapo pilnaverčiais JAV piliečiais, bet va, mažoje Lietuvoje, Sabaliauskaitė vėl siūlo grįžti į „budulių“ laikus ir neleisti seniams ir kitaip mąstantiems dalyvauti demokratijos procesuose.
Gaila, kad būtent tokie žmonės, kaip ši rašytoja, veržiasi būti mūsų visuomenės „švyturiais“ ir mes, eiliniai šalies piliečiai, dažnai net nesusimąstydami bandome į tokius lygiuotis, „gaudome“ kiekvieną jų žodį. Moteris aiškiai pasimetusi pasaulio platybėse –aiškiai nesusivokianti erdvėse. Ji bando lyginti nelyginamus dalykus, tarp kurių jokių paralelių nė negali būti: lygina milžinišką Jungtinė karalystę – praėjusiais amžiais garsėjusią dominavimu pasaulyje – su mažutėle, ilgai dėl okupacijų net neegzistavusia pasaulio žemėlapiuose – Lietuva. Mažos tautos bandymą išlikti didžiųjų pašonėje ji vadina nacionalizmu…
„Svieto lygintoja“, ieškanti tik asmeninio populizmo ir nesuprantanti svarbiausių esmių? Autorė ragina aklai bristi į Europą, nepaisant savųjų ypatybių, savitumų ir tampant, bet kuo, bet tik neišliekant savimi. Tai jau ne pirmas kartas, kai asmuo, atitrūkęs nuo savo Tėvynės einamųjų reikalų (gyvena svetur) – bando tėvynainius mokyti, kaip jie turėtų šalyje tvarkytis, kuo būti ir kokiais tempais jiems reikėtų „bėgti“ į Europą. Globalizacijos euforijos blaivius protus dažnai nutempia į pūdymus.
Važinėjimas po šalis neturinčias sienų, viena bendra kalba, vienodas mąstymas, vienodas maistas, panaši apranga ir suvienodėję miesteliai, regis, kai kam palieka neišdildomą įspūdį. Vėliau jie tą patį bando įsiūlyti ir savo šaliai. Tik jie dar nežino, kad tai įgyvendinus, vėliau teks apverkti tai kas visam laikui buvo prarastą ir jau negali būti sugrąžinta. Teks gailėtis savo išrautų, išnaikintų šaknų, savos išnykusios kalbos, kultūros, savo savitumo – savos pradžių pradžios.
Bandymai suniveliuoti kultūras, tautas – jau praeitis. Dabartinis pasaulis vis labiau ieško autentiškumo, savų šaknų, kilmės. Galime ir turime eiti į Vakarus, Europą, pasaulį, bet tai turime daryti nenaikinandami savasties.
Gaila, kad K. Sabaliauskaitė to nesupranta!
Bandymas „neleisti“ kažkam balsuoti, yra demokratijos pažeidimas. Siūlymas kurti valstybę remiantis tik „reikalingais“ ir jaunais žmonėmis – visiškas absurdas. Demokratinis pasaulis nepateisina jokios diskriminacijos. Ir rašytoja tą pagaliau turėtų suprasti.
Niujorkas, 2016-11-10
Autorė yra žurnalistė, istorikė
Ačiū Dijana Apalianskiene, labai gerai parašėte. Išrėžėte tiesą apie atitrūkusią nuo realybės rašytoją. K. Sabaliauskaitė gyvena savo vizijų erdvėje. Rašo (kalbu apie jos knygas) tikrai neblogai, patinka jos istoriniai romanai. Bet užteko jai prasižioti apie politiką ir susigadino visą savo teigiamą įvaizdį. Pažįstu ir daugiau menininkų, kurie pasikėlę, arogantiški, žvelgiantys į žmones pro tikrovės nesuvokiančius akinius. Suprantu, rašytoja – liberalių nuostatų, tačiau antitautiškumas – tai ėjimas prieš savo prigimtį, šaknis, prieš lietuvių tautą, kartu ir prieš kitas savitas tautas. Be tautinių, lietuviškų savybių, būdo, seniausios pasaulyje kalbos – ištirptume globalizme, taptume jauku internacionalistams, liberalams, okupantams.
Visus tokius “meninykus” nuo seno liaudyje vadina pederastais.
Kodel autore raso kad rasytoja nesupranta ka kalba? Manau tai neatitinka tikroves. Rasytoja ne kvaila, bet… neomarksistiniu ir liberalistiniu paziuru. Liberalizmo (ir marksistu) didziausias priesas ir yra tauta, nacionalines vertybes puoselejanti tauta. Butent todel visi be isimties panasiu isitikinimu veikejai nusiteike pries tautiskuma, pries tautines valstybes, pries bet ka, kas zadina zmoniu savigarbos jausma. Todel vadinti ja nesuprantancia butu netikslu. Tiksliau butu sakyti kad ji ‘dirba’ tam tikra darba, o ir puiku. Parode tikraji veida, be kaukes. Tai gerai
Beje, įdomu pastebėti, kad šiuo klausimu “naujieji” beigi “progresyvieji” liberal-neomarksistai NĖ VELNIO nesiskiria nuo “senųjų” “internacionalinių” marksistų – kitaip tariant, šita ypata visiškai komfortiškai jaustųsi ir bolševizmo laikais.
Vat butent. Tai yra ta pati ‘chebra’ (kita suknele, ta pati panele), kitaip tariant ji siu dienu bolsevike. Dabar tai vadinama kitaip, nes tas pavadinimas labai jau ne koki atspalvi liaudyje igaves, tad reikejo keisti, bet esme nuo to nesikeicia. Kad butu aiskiau- siu dienu Rosa Luksemburg. Todel stebetis tokiu jos elgesiu (prie tokiu paziuru) labai naivu
Šiaip tai šitas straipsnis yra bereikalingas: lietuviai yra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje.
Aprašoma poniutė negyvena Lietuvoje, todėl ir svaigsta apie svetimų raidžių Lietuvai “reikalingumą” http://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/kristina-sabaliauskaite-negalime-leisti-buduliams-nubalsuoti-uz-nacionalizma-285-707639, šneka apie tai, ko net sąvokos nesugebėjo išsiaiškinti (žodis nacionalizmas yra nuo žodžio nacija = visi piliečiai, o visų piliečių interesus atstovauti yra netgi labai pagirtina).
Dar neskaičiau jos knygų, bet dabar, manau, jose ieškosiu jos padarytų kliurkų. 🙂
Radau tą str. Lryte – pavadinimas pataisytas: http://kultura.lrytas.lt/literatura/k-sabaliauskaite-isitikinusi-kad-prazutinga-lietuvoje-kurti-tautini-geta.htm
Matyt, redaktorius supranta kuo skiriasi tauta nuo nacijos.
Bet dabar apie esmę: argi čia kažkoks užsidarymas, jei tautos arba visuomenės daugumos interesai yra tinkamai atstovaujami?
Juk, jei nebus lietuvių tautos, tai nebus ir Lietuvos.
Įdomu kokie būtų atsiliepimai apie ją kaip apie rašytoją? Kaip tik penktadienį vos nenusipirkau vieno romano, bet paskutiniu tarpsniu prisiminiau, kuo baigėsi bandymas skaityti Tapiną ir padėjau atgal į lentyną :-).
Tai kad ir šio straipsniuko autorė Lietuvoje negyvena….. 😉
Tai nors teisingai šneka – dirbti Lietuvai įmanoma ir nesant fiziškai Lietuvoje (pvz., mūsų šnipai ir pan.).
Gal rašytoja pasiklydo ir susipainiojo tarp sąvokų “nacizmas” ir “nacionalizmas”?
Ne ne ji nepasiklydo,ji dirba savo darbą kaip ir parulsksi,ivaškevičius ir maitvanagaitė.
Pritariu. Manau, kad ji viską supainiojo.
Kristina aiškiai pasiklydusi istorijos duobėse. Jos romanų serija “Silva rerum” kaip tik pasakoja apie Lietuvos ir lietuvių tautos didžiausio nuopolio laikus. Tačiau mes gyvename ne pagal marksistų prasimanytą linijinę laiko sampratą, kai visą laiką kylama vis į aukštesnes progreso aukštumas, o pagal ciklinį laiko supratimą. Iš tikrųjų kiekviena civilizacija (mūsų baltiškoji ne išimtis) pervargsta ir patiria nuopolį, kuris trunka kokius keturis šimtmečius. O po to kyla nauja galinga banga. Kaip tik tokį kilimą dabar ir išgyvename, tad visose srityse lietuvių tauta jau reiškiasi ir pasireikš per artimiausią šimtmetį ypač įspūdingai. Per rinkimus ji ir pareiškė, kad nori susikurti kuo palankesnes sąlygas kūrybiniam skrydžiui. todėl tokie ir rinkimų rezultatai. Tauta atsikrato neomarksistinių internacionalistinių varžtų. Žinia, sėdint Britų salose tai įžvelgti nelengva
Tai kad šita veikėja tuos “lietuvių tautos didžiausio nuopolio laikus” kaip tik vertina LABAI teigiamai. Va, tautinis atgimimas – čia jau blogai, smerktina. 🙂
O gal čia jos “lenkiškos šaknys” taip reiškiasi? 🙂
Labai dėkui gerbiamai straipsnio autorei už reagavimą į K. Sabaliauskaitės straipsnį. Skaitėme šį straipsnį ir įvardijome, kad tai pasiklydusios globaliame pasaulyje ponios K. Sabaliauskaitės reakcija į reiškinius, kurie vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Rašytoja nesupranta sąvokų “nacionalizmas”, prilygindama jį fašizmui, jai nebrangi lietuvių tauta, lietuvių kalba, bei nacionalinė kultūra. Jai širdies neskauda, kad Lietuva išsivaikščioja, prarasdama savo valstybingumą. Tai tipiška liberalių pažiūrų globalistės pasaulėžiūra.
Pabaigai: labai būtų įdomu žinoti – kokioje šeimoje ji augo, kokie jos tėvai ir ką jie veikė sovietinėje Lietuvoje. Lietuvių liaudies patarlė sako – obelis nuo obels netoli tenurieda.
Na, kas netingi tai išsiaiškina, kieno dukrytė yra ponia rašytoja SABALIAUSKAITĖ, tada suprantama dėl jos premijų ir pasaulėžiūros reiškimosi, žinai, kas augino ir pamokino kaip elgtis 😀
O nemokantiems susirasti negalėtum tamsta padėti?
Na, kas netingi tai išsiaiškina, kieno dukrytė yra ponia rašytoja SABALIAUSKAITĖ, tada suprantama dėl jos premijų ir pasaulėžiūros reiškimosi, žinai, kas augino ir pamokino kaip elgtis 😀
Įdomu kodėl ji rašo lietuviškai savo romanus, rašytų gi kokia internacionalui priimtina kalba, bet ne va rašo lietuviškai. Tai ko čia kristute prisikabinai jei lietuviai buduliai nacionalistai, tai atsisakyk savo tautos ir tau bus lengviau ir mums bus emociškai sveikiau. Nebešiksi savo juodų minčių ant visos Tautos. Ir visiems bus gerai. Įdomu ką tokios ale rašytojos be darys kai neliks lietuvių. Kas jų rašliavą beskaitys. Kita kalba parašytų jų romanų niekas neskaitys. Taigi ir pinigučių nebus. Ji atvirkščiai turėtų puoselėti lietuvybę, kalbą, tautiškumą. Juk lietuvių kalba būtent duoną jai duoda. Kažkokie įdomūs liberastai kerta šaką ant kurios patys sėdi ir iš kurios maitinasi.
O gal ji savo tautos ir neatsisake, gal ji butent savo tautai ir tarnauja? Kodel galvojate, kad kalbantis lietuviskai butinai turi buti lietuvis??? Pagalvokite
Galvą (galvutę) guldau, kad ši Sabaliauskaitė internacionalistė todėl, kad krikščionė.
Kaži ar dar ir ne senmergė, prie to (ano) ?
nebloga patirti musu broliu Prusu. Jie pirmieji isejo i placiaja ewropa. Ir kur jie dabar? Kur ju kalba? Tai va, nekartokime to ka padare Prusai, nes rezultatas bus toks pat.
Niekur prūsai nėjo – pas juos pirmus atėjo kryžeiviai: prūsai valstybės neturėjo, todėl buvo išmušti atskiromis gentimis.
Niekur tie Prusai nedingo .Suduviai – galingiausi is visu prusu genciu,mazdaug pries 1,5 amziaus ,buvo pervadinti Suvalkieciais…
267 puslapis ,20 eilute.
Sudauer, das mächtigste unter allen preußischen Völkern
https://books.google.de/books?id=gsxaAAAAcAAJ&pg=PA267&dq=die+Sudauer,+das+m%C3%A4chtigste+unter+allen+preu%C3%9Fischen+V%C3%B6lkern,&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=die%20Sudauer%2C%20das%20m%C3%A4chtigste%20unter%20allen%20preu%C3%9Fischen%20V%C3%B6lkern%2C&f=false
Pala – o kaip sudūviai ir jotvingiai?
Kaip as suprantu, Suduviai yra tie patys Jotvingiai – Suduviu kariauna. Kazkur teko skaityti, kad kiekvienam Suduviui,buvo didele garbe buti Jotvingiu (joti vingiais).
O ar žinai ką reiškia žodis suvalkas?
Ne nezinau. O ar pats zinai?
Ne tavęs klausiau.
O “Livonijos kronikos” (V., 1991m.) rašo, kad tai – postovis.
žemaitiskai – laikas nuo karvės užtrūkimo iki veršiavimosi
😉
Pagal Ptolomeus: Romos laikais ,Galindai gyveno prie
pietvakarinio Priegliaus -kitaip Chornus kranto.
Sodenai arba Suduviai ,prie virsutinio Nemauno – kitaip Rudo kranto.
738 puslapis, pirma eilute.
https://books.google.de/books?id=v8FRAAAAcAAJ&pg=PA738&dq=Sudener+oder+Sudauer&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Sudener%20oder%20Sudauer&f=false
„Ordino analuose“ ,tiek Galindai ,tiek Suduviai ,yra ivardinami Prusu gentimis.
Betgi galindų nebėr?
Prie Maskavos juos išgubijo Vanka Sūnžudys, o Ispanijoj anie susimaišė su tuomete tos vietos šušara?
Kad galindu nebera ,as taip nesakyciau . Gal teisingiau butu sakyti,kas galindai susimaise su kitomis musu gentimis ? Kad lenkai uzeme Galindu zemes ,tai tikra tiesa. Ar jus nemanote kad ta pati Galindu teritorija ,veliau buvo vadinama Galicija ? 19 amziaus pradzios zemelapiu, pilnos pakampes…
https://www.zvab.com/buch-suchen/titel/ungarn-und-galizien/
Jei išsigimė (panašiai kaip dalis baltų Baltarusijoje tapo baltarusiais), tai reiškia, kad galindų nebėra.
Jeigu taip ,tada sutinku. 😉
O kas tokia yra ta Sabaliauskaitė? Nieko apie ją negirdėjau… Čia, tipo, Vanagaitės draugeška?
Ne – cia turbut ta Rabinoviciaus kaimynka…. 😉
Sara? 🙂
vo vo ! 🙂
O pavardė – Tarbakrauskė? 🙂
Na zinai – cia jau ir “teve musu” nepades… akmeniu tiesiai tarp ragu pataikei….
Is kur pas tave toks talentas ?
O gal profesija tokia ? 😉
Служба такая – все знать. 🙂
все знать полагается !
Сделал свое дело — и уходи!
https://www.youtube.com/watch?v=d_Pogok5Jjs
Paziurejus si video,panasumu matoma labai daug.
Bet viena labai svarbia detale – skirtuma, tarp tu dvieju tironu , plakatu tapytojai mums isdave . Manau nera sunku pastebeti,kad vienam labiau patikdavo mazi berniukai,o kitam mazos mergaites… 🙁
Skaičiau tą jos nukliedėjimą. Aplenkė visus trolius.
Man tai labai keista, kai kas nors Sabaiauskaitę vadina rašytoja. Moteris pakonspektavo šaltinius bibliotekoje, šiek tiek fantazijos įpylė ir savo konspektus pateikė kaip meno kūrinį. Tai tik ŽALIAVA kūriniui. Rašliava neatlaiko jokių meniškumo kriterijų, tik kai kurios vietelės. Geriausiai savo talentu Sabaliauskaitė pasinaudoja tik aprašinėdama ant lietuvių galvų šikančias varnas, mėsinėjamą katės lavoną arba kai menkinamai, su panieka kalba apie lietuvius. Todėl žiauriai nustebau, kai už tai dar ir premiją gavo. Premiją skyrė ne lenkai ir ne žydai – mes, lietuviai. Bet lietuviai myli tuos, kurie juos niekina, naikina ir muša… 🙁
Sakai – premiją skyrė lietuviai?
O gal jie – tiesiog pederastai?
Juk iš tų pačių, kurie paskelbė Šūdvabalio premijos konkursą – aiškiai ne normalaus, ne visuomenės daugumos, elgesio.
Tai ne pirmas atvejis, kada kiek prakutę rašytojai, istorikai, dvaro žurnalistai, prisiminkime Putinaitę, Bumblauską ir panašius, užsiima svinieka, savinaika netgi falsifikuodami faktus ir istoriją. Kad tik atrodytų “europietiški”, “šiuolaikiniai”.
Kažkoks nevisavertiškumo kompleksas. Man atrodo, kad tai nelaimingi žmonės.
Rašytojas turi turėti dvasinį užtaisą.Be jo-niekur.Su įvardijimu ‘seniais”senolių be pagarbos amžiui,patirčiai,sukauptai išminčiai ir žmonių,kuriems nacionaliniai interesai svarbūs pravardžiavimas”‘buduliais”,galimai liudija apie dvasinį skurdą.Yra turinčių stipresnį balsą,yra sklandžiau dėstančių žodžius į sakinius,bet be dvasinio užtaiso,be istorinės Tautos kelio pažinimo doros,be žmogiškumo ir pagarbos žmogui,giluminio žmogaus kartų kelio pažinimo, rašytoju rašančio vadinti negaliu.Be abejo,kiekvienam savo.Kas tuos didžiuosius pripažinimus dalina,tuos apdovanojimus ir kam teikia,tai jau kitas klausimas.
Kokia ji lietuvė, žydaitė ji, užtat toks jos ir požiūris į lietuvius.
Skaičiau jos knygą. Su kokiu pasitenkinimu aprašomi Lietuvai sunkūs laikai. Su kokia fantazija netikėliais vaizduojami lietuviai. Bet daskaičiau iki tos vietos kur be užuolankų išaukštinamas savo didele subine sniege išperdęs duobę rusas ir sumenkinamas to padaryt nesugebantis nabagėlis lietuvis. Ir “populiaraus” romano užteko.
Jau bloga nuo tokių vanagaičių sabaliauskaičių ir kitų purvaskleidžių literatūros.
Lietuviškai nebėra ką paskaito, nes rašeivoms gerai mokama tik už pamazgų pylimą ant mūsų galvų.
Tik tokius reklamuoja, tik tokie sugeba uždirbti iš rašymo ir tapti populiariais.
Sunkūs laikai ant Lietuvos atėjo. Į viršų pakilo visas mėšlas.
Kažin, ką šiuo klausimu byloja mūsų Baudžiamasis Kodeksas? O mūsų baisiai gerbiama Generalinė Prokuratūra ką veikia? Dar atostogauja ar jau perka kalėdines eglutes?
Mūsų kritiškai vertinama kaimynė išleido įstatymą apie atsakomybę už savo valstybės šmeižimą, kaltinimą tuo, ką okupanto valią vykdydama darė..Mes už savinieką saviškes apdovanojame.
Geri seniai tie, kurie yra nacionalistai ( ne perdylos).
Kas čia per rūšis “perdylos”?
Perdyla – tai ta (tas), kuris perdžia (ir kakoja) ant Lietuvos. Kažkas tokio – simboline prasme.
—-
Bambekles ir bambeklius irgi galite priskirti perdylų arealui.
Nunusišnekėkit, gerbiamoji. Negyvenat Lietuvoje ir nejaučiat atmosferos. Labai teisingai pasakė Sabaliauskaitė.
https://www.youtube.com/watch?v=boXShWeUJPg
Ko taip putojate, tautiečiai?! Išgerkite valerijono ir eikite šieno ravėti!
Šienas klojime. Taigi – lai rašo . Man labai patinka skaityti.
Prisiminkime Vokietija. Ka padare vienos rases iskelimas auksciau uz kitas. Nacionalizmas – pavojingas, bet Lietuva maza ir nepakenks? Bet yra ir kitu tautybiu Lietuvoje. Jiems nacionalizmas gali pakenkti. Ir ne amerikietems mus mokyti. Tegul geriau grizta i Lietuva.
Nėra kitų tautybių Lietuvoje ir reikia viską daryti, kad jų neatsirastų.
Kitaip nebebus Lietuvos.
Laibai idomiai destai savo mintis !
Tik as matau labai rimta problema…. 🙁 Kaip mes kovosime su tuo ?
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-49471/straipsnis/Sparciausiai-nykstanciu-pasaulio-valstybiu-trejetuke–Latvija-ir-Lietuva
neturiu nieko pries bet Sabaliauskaite ir budulis tarsi vienas kitam sutverti