Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir muziejininkų veiklos būdai bei metodai. Panevėžio kraštotyros muziejaus draugai ir aktyviausi lankytojai jau įprato istorinės medžiagos ieškoti muziejaus skaitmeninėje leidinių ir dokumentų bibliotekoje. O pastaraisiais metais kelios ekspozicijos ir sukauptos vertingos kolekcijos pristatytos ne tik įprastu būdu, tiesiogiai muziejuje, bet ir virtualiai – internetiniame puslapyje. Virtualus muziejaus lankymas labai parankus tiems, kurie dėl laiko stokos, atstumo, sveikatos, finansinių ar kitų priežasčių negali čia apsilankyti. Rengiant virtualias parodas, sumažėja fizinių pajėgų poreikis, išsisprendžia patalpų dydžio, oro sąlygų tinkamumo ar kitos problemos, sumažėja investicijos. O didžiausias privalumas – gausesnė ir įvairesnė lankytojų auditorija.
Muziejininkai, rengdami virtualias parodas, suteikia lankytojams apsisprendimo laisvę: kiekvienas individualiai gali nusistatyti būdus, kaip jis pradės pažintį su pateikta medžiaga, kiek tam skirs laiko, kokius eksponatus norės analizuoti smulkiau, pasitelkdamas skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui: juos padidindamas ar pritraukdamas, darydamas pertraukas, po kurių vėl nuo pasirinktos vietos tęsdamas apžiūrą. Virtualių parodų patogumas slypi dar ir tame, kad jas galima apžiūrėti tiek individualiai, kiekvienam patogiu metu, susikoncentruojant į jį dominančius objektus, tiek grupiniam darbui, kai, pavyzdžiui, pamokos ar paskaitos metu pasakojimas iliustruojamas virtualioje parodoje pateiktomis nuotraukomis ar dokumentais.
Šiuo metu Panevėžio kraštotyros muziejaus internetinėje svetainėje galima pamatyti tris muziejaus darbuotojų parengtas virtualias parodas.
Parodoje „Panevėžio epas“ eksponuojami archeologinių tyrimų rezultatai – XVI–XVII a. radiniai iš pirmųjų Panevėžio senamiesčio kapinių. Lankytojai gali susipažinti su to meto monetomis, vyravusia apranga, papuošalais, buities daiktais ir įrankiais, laidosenos ypatumais, sužinoti, kokios ligos kamavo panevėžiečius, pamatyti retrospektyvinę rekonstrukciją „Panevėžys XVI amžiuje (bažnytinė valda)“. Parodai panaudota medžiaga iš 2011 metais archeologės Astos Gerbutavičiūtės vykdytų senųjų Panevėžio kapinių prieigų tyrimų (Senamiesčio g. 72A). Parodą „Panevėžio epas“ rengė archeologai Alfreda Petrulienė, Dovilas Petrulis, dailininkė Asta Radvenskienė. Fotografavo Tomas Stasevičius, maketavo Amandas Mikulėnas.
Antroji virtuali paroda – „Panevėžio vyskupija nuo įkūrimo iki šių dienų“. 2016-aisiais sukanka 90 metų, kai įkurta Panevėžio vyskupija. Minint šią sukaktį, parengta kilnojamoji paroda „Panevėžio vyskupija nuo įkūrimo iki šių dienų“, kuri keliauja po visą vyskupiją ir eksponuojama bažnyčiose ar kitose dekanatų parodinėse erdvėse, o visi, apsilankę muziejaus internetinėje svetainėje, ją gali pamatyti ir virtualiai. Parodos organizatorius – Panevėžio vyskupijos kurija, rengėjas – Panevėžio kraštotyros muziejus. Nuoširdžiai dėkojame Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų muziejininkams ir fotografams už pateiktas fotografijas bei suteiktą pagalbą.
Naujausia paroda, kurią savo puslapyje pristato mūsų muziejus, skirta kalbininko, tautotyrininko, pedagogo Petro Būtėno 120-osioms gimimo metinėms. Šios iškilios asmenybės gyvenimą bei veiklą iliustruojančią parodą sudaro fotografijos, asmeniniai P. Būtėno dokumentai, rankraščių ištraukos, autoriniai leidiniai. Parodos kuratorė – etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Ateities planuose – nemažai aktualių virtualių parodų, juolab, kad 2017 metais prasidėsianti muziejaus pastatų rekonstrukcija laikinai sustabdys stacionarių ekspozicijų ir parodų lankymą. Nepaisant to, lankytojai nebus užmiršti – tam pasitarnaus skaitmeninė istorija, kurią pateiks muziejaus darbuotojai.
