„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, tęsdama Lietuvos ir Vokietijos kultūrų dialogą, primindama senas istorijas ir pasakodama naujas.
Spalio 19-ąją programa „Lietuva – garbės viešnia 2017 m. Leipcigo knygų mugėje“ buvo pristatyta Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame stende tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.
„Didžiausią dėmesį skirsime dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams,
kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms“, – gausiai susirinkusiems Vokietijos žurnalistams, leidėjams ir kitiems literatūros pasaulio atstovams teigė Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.
„2017 m. Leipcigo knygų mugei į vokiečių kalbą bus išverstos 25 lietuvių autorių knygos. Vokiečių skaitytojams pristatysime tiek moderniosios literatūros klasikus, pavyzdžiui, Antaną Škėmą, Jurgį Kunčiną bei Romualdą Granauską, tiek šiuolaikinius autorius Tomą Venclovą, Undinę Radzevičiūtę, Eugenijų Ališanką, Alvydą Šlepiką ir kitus“, – teigė prisistatymą Leipcige kuruojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
„Remdamiesi garbės viešnios koncepcija mes pristatome Europos kultūrinę įvairovę ir suteikiame naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. Lietuvos programa Leipcige žada daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų“, – džiaugėsi Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zile.
Knygų mugei ir festivaliui „Leipcigas skaito“ („Leipzig liest“) planuojami skaitymai, diskusijos, debatai aktualiais politiniais klausimais, įvairios parodos, kino peržiūros bei kiti Lietuvos menininkų kūrybos pristatymai. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija bus išskleista šiuolaikinio grafinio dizaino, knygos meno panorama. Taip pat Leipcige laukiama istorinė Vokietijos ir Lietuvos gastronominių ryšių studija.
Tik tokie rašytojai? Ar daugiau nėra rašytojų, išskyrus Kunčiną, Škėmą ir Granauską? Dar kažkoks T. Venclova, visai negirdėtas, ar dabar Antanas V. pasivadino Tomu V., kad jo nekaltitų “saulės” nešiojimu?