Rugsėjo 8 d. Europos parko muziejuje ir Liubavo dvaro sodyboje įvyko mokslinė konferencija „Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų“, skirta Liubavo dvare gyvenusiam ir kūrusiam garsiam XIX a. lietuvių skulptoriui Rapolui Slizieniui (1804–881). Informacijos apie talentingą XIX a. skulptorių ir architektą, kuris gyveno, kūrė ir yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčioje, nėra daug, tad mūsų šalies istorikai kartu su Lenkijos ir Baltarusijos kolegomis pamėgino labiau atskleisti šio talentingo menininko asmenybę bei kultūrinį to laikotarpio kontekstą.
Konferencijoje dr. Reda Griškaitė papasakojo apie XIX a. Vilniaus kultūrinį kontekstą ir Senienų muziejų bei kitokį dvarininką R. Slizienį. Dailėtyrininkė dr. Jolanta Širkaitė kalbėjo apie R. Slizienio ir kitų menininkų ryšius tarpsukiliminėje Lietuvoje.
Viešnia iš Lenkijos, istorikė, LDK teritorijoje buvusių privačių bibliotekų tyrinėtoja dr. Lilija Kovkiela (Lilia Kowkiel) nagrinėjo Slizienių šeimos XIX a. knygų rinkinius, o jos kolega istorikas Sebastianas Piotras Slizienis plačiau papasakojo apie skulptoriaus sūnaus Henriko meno kolekciją. Baltarusijos menotyrininkas, skulptorius ir medalininkas Valerijus Kaliasinskis pasidalino mintimis apie atminimo medalio, skirto R. Slizieniui, kūrimą bei patį menininką.
Istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pristatė niekur lig šiol neskelbtus dokumentus apie seniausius žinomus Liubavo dvaro laikus ir jo savininkus. Projekto vadovas Gintaras Karosas pabrėžė, kad Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvos dvarų ir jo svarba iki XV–XVI a. nėra pakankamai atskleista. B. R. Vitkauskienės pranešimas buvo tikra sensacija, nes rasta ir pirmąkart visuomenei pateikta istorinė rašytinė medžiaga Liubavo dvarą pasendina dar maždaug pusantro šimto metų.
