Unikalusis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – Margionyse jau septintus metus iš eilės žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė–konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio šeštadienio popietę gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir anūkus bei svečius, susirinkusius į „Citnaginę“.
Septintąkart organizuojama kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse, kur beveik devyniasdešimt metų gyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia, kur kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.
Kaimo teatrų šventę pradėjo charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai, sugiedoję Margionių himną. Ją dzūkiškai vedė dabartinė Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė ir šio teatro artistas Vytautas Jeremičius.
Šventėje dalyvavęs teatro režisierius ir aktorius Petras Mendeika prisiminė savo pirmąją pažintį su Margionių klojimo teatro artistais. Pasak jo, studentams tuometinėje konservatorijoje buvo dėstoma, jog klojimo teatro Lietuvoje jau seniai nebėra. Tačiau kai jo iniciatyva Margionių artistai su visomis dekoracijomis buvo nuvežti į aktorinio meistriškumo katedrą ir suvaidino savo spektaklį, margioniškiais liko sužavėtas visas tuometinio teatro elitas. Jie buvo nustebinti to fakto, kad klojimo teatras visgi gyvas.
Po šio sėkmingo debiuto Vilniuje apie unikalųjį Margionių klojimo teatrą buvo sukurtas dokumentinis filmas. Pamažu šis judėjimas išplito po visą Lietuvą. „Džiugu, kad mes šiandien esam toj vietoj, kur atgimė klojimo teatro judėjimas. Teatras čia buvo ir prieš karą, anuomet tai drauge buvo ir pasipriešinimo teatras. Lenkų okupacijos metais žmonės priešinosi žodžiu. Ir tada prieš spektaklius giedodavo himną, diskutavo lietuvybės temomis. Juozas Gaidys po karo teatrą atgaivino. Smagu, kad ir šiandien jame vaidina pirmajame Juozo Gaidžio teatro spektaklyje vaidinusios moterys“, – kalbėjo P. Mendeika ir linkėjo margioniškiams kuo geriausios kūrybinės kloties.
Šventę–konkursą pradėjo margioniškiai, suvaidinę spektaklį pagal J. Geniušį „Janytės liga“, kurį režisavo Rimutė Avižinienė. Vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų ovacijų sulaukė artistai iš Žilinų, Nedzingės, Merkinės, Gudžių ir Matuizų.
Varėnos kultūros centro Žilinų filialo teatras „Vijūnė“ suvaidino I. Menchel spektaklį „Našlių klubas“, režisuotą Dalios Šmigelskienės. Nedzingės filialo dramos kolektyvas suvaidino Nijolės Maceikienės sukurtą ir režisuotą komediją „Gimtadienis“. Merkinės dramos teatro kolektyvas vaidino A. Untulio pjesę „Nosis su apgamu“, režisuotą Laimutės Jakštienės. Gudžių filialo dramos kolektyvas linksmino Marytės Didikienės sukurtu ir režisuotu vaidinimu „Senos mergos kap pasiuto“. Visą pusdienį šurmuliavusią teatrų šventę vainikavo nuotaikingas Matuizų filialo teatro „Giraitė“ spektaklis „Tuščia kertė širdyje“, kurį pagal A. Kazragio pjesę režisavo Irena Čeplikienė.
Nugalėtojus, vertus režisieriaus Juozo Gaidžio prizo, rinko komisija, sudaryta iš pačių kaimo artistų. Garbingas prizas – didelis molinis ąsotis ir kaimo gėlių puokštė – buvo įteiktas šių metų laimėtojams – Matuizų artistams.
Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pagyrė margioniškius, kad jų, paprastų kaimo žmonių iniciatyva, Margionių klojimo teatras yra žinomas ir dar tebegyvuoja. Jis pasveikino šventės dalyvius, kaimo teatrų vadovams įteikė padėkas ir atminimo dovanėles, šventiniam stalui – šimtalapį, o kaimo artistams palinkėjo ir toliau nepamiršti klojimo teatro.
Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė, dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė, sakė, kad labai simboliška, jog Varėnos rajono kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą, o prieš daugiau metų, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse. „Pati pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Šiemetinė šventė ypatinga tuo, kad margioniškiai spektaklį pastatė per mėnesį. Jie – ypatingi žmonės, su jais lengva dirbti“,–gyrė kaimo artistus režisierė.
Žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį bene devyniasdešimt metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.
Visus šventės dalyvius pasveikino, artistams kūrybinės energijos, o žiūrovams smagios šventės linkėjo Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.
Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė kalbėjo, kad margioniškiai yra unikalūs, turi labai stiprią bendruomenę ir savo jėgomis bando gražinti kaimą.
Tądien Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net keturi Margionių kaimo muzikantai. Po vaidinimų dalyvių laukė ant laužo virta grybų sriuba ir kitos dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.
