Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad palieka galioti prieš mėnesį priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti Kazachstano Respublikos pilietį Sirimą Šalabajevą Kazachstano Respublikai ir Ukrainai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prieglobstis saugo asmenį ne tik nuo to asmens kilmės valstybės, bet ir nuo bet kurios trečiosios valstybės, kurioje asmuo pagrįstai gali bijoti jam gresiančio persekiojimo dėl Pabėgėlių konvencijoje įtvirtintų priežasčių, arba iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę, kur jam grėstų minėtasis persekiojimas (pvz., į kilmės valstybę). Sprendžiant, ar trečiajai šaliai išduodamas pabėgėlis nebus perduotas kilmės valstybei, būtina atsižvelgti ne tik į bendrą situaciją prašančioje išduoti šalyje, bet ir į situaciją konkrečios bylos kontekste.
Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Migracijos departamentas savo 2016 m. vasarį pateiktoje išvadoje konstatavo, kad S. Šalabajevas yra persekiojamas ne dėl jo tariamai įvykdyto nusikaltimo. Reikšminga ir tai, kad didelei daliai S. Šalabajevo bendrininkais Kazachstano ir Ukrainos pateiktuose kaltinimuose įvardintiems asmenims kitose ES valstybėse yra suteiktas politinis prieglobstis ir/ar atsisakyta šiuos asmenis išduoti, pripažinus, kad šie asmenys buvo persekiojami dėl politinių priežasčių arba jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei.
Svarbu tai, kad Kazachstano BTA bankas, kurio iniciatyva Kazachstane ir Ukrainoje yra pradėtos baudžiamosios bylos S. Šalabajevui, yra kontroliuojamas ir valdomas asmenų, kurie, kaip pripažino Migracijos departamentas, vykdo S. Šalabajevo persekiojimą ne dėl jo tariamai įvykdyto nusikaltimo, o dėl politinių pažiūrų.
Prokuratūra savo skunde teigė, kad skundžiamoje nutartyje yra pernelyg sureikšminta Kazachstano, Ukrainos, Rusijos ir dar kelių NVS šalių pasirašytos Konvencijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Minsko konvencija) įtaka. Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad negalima išduoti S. Šalabajevo Ukrainai dėl to, jog yra reali grėsmė, kad vyras, perdavus jį Ukrainai, gali būti perduotas iš Ukrainos Kazachstano Respublikai pagal 1993 m. Minsko konvenciją, t.y. automatiškai.
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, advokatas Laimonas Judickas, atstovaujantis Syrymą Šalabajevą šioje byloje, teigia:
„Šioje byloje tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismams buvo daromas nemažas spaudimas tiek per visuomenės informavimo priemones, tiek ir per diplomatinius kanalus. Kaip jau buvo skelbta spaudoje, šių metų kovo mėnesį Kazachstanas įteikė Lietuvai notą, kuria, be kita ko, prašė peržiūrėti klausimą dėl Syrymui Šalabajevui suteikto prieglobsčio. Tačiau kaip yra įtvirtinta 1967 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijos dėl teritorinio prieglobsčio preambulėje, prieglobsčio suteikimas šalių turi būti vertinamas kaip taikus ir humaniškas veiksmas; šalis negali jo vertinti kaip priešiško akto. Be to, nuo pat mano kliento sulaikymo Lietuvoje momento, t. y. 2015 m. vasaros, spaudimą sprendimus priimančioms institucijoms buvo bandoma daryti ir per žiniasklaidos priemones. Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo ir Ukrainos advokatų, atstovaujančių tariamai nukentėjusiam BTA bankui, pranešimai bei interviu, kuriais vėlgi buvo bandoma įtikinti visuomenę, kad Lietuva gina neva didžiausią nusikaltėlį. Tie patys advokatai siuntė ir įvairius dokumentus Lietuvos teismams, nors nei užsienio generalinės prokuratūros, nei tariamai nukentėjęs BTA bankas pagal įstatymus negali dalyvauti ekstradicijos bylos nagrinėjime Lietuvoje. Todėl labai džiaugiuosi, kad Lietuvos teismai nepasidavė daromam spaudimui ir priėmė nešališkus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus bei pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimus atitinkančius sprendimus“.
Teismas primena, kad baudžiamieji procesai, vykdomi Kazachstano Respublikoje ir Ukrainoje prieš S. Šalabajevą yra susiję. Vykdydama savo įsipareigojimus pagal Minsko konvenciją, Ukraina gali S. Šalabajevą perduoti Kazachstano Respublikai. Tuo tarpu, kaip aukščiau aptarta, tarptautinėje teisėje nustatytas aiškus draudimas perduoti asmenį, kuriam suteiktas prieglobstis, į trečiąją šalį, iš kurios jis gali būti perduotas kilmės valstybei, nuo kurios asmeniui ir yra suteiktas prieglobstis.