Pietryčių Lietuva šiemet pailsės, Gamtos tyrimų centro prognozėmis, nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio. Praėjusį savaitgalį šio centro mokslininkai čia aptiko jau tik pavienių mašalų.
Užkirsti kelią jų antplūdžiui pavyko panaudojus biologinį preparatą „VectoBac 12AS“. Jam pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų, o dar 30 tūkst. eurų – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės. 6,5 tūkst. litrų šio preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 d., kai kraujasiurbių upinių mašalų lervos buvo pakankamai paaugusios, išpilta į Nemuną ties Varviškėmis Lazdijų rajone. Po trijų parų, kaip nustatė Gamtos tyrimų centro specialistai, Nemuno atkarpoje nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Merkinės lervų mirtingumas buvo nuo 97,8 iki 100 proc., o po savaitės Nemune ties Alytumi – 96 proc.
Šiemet preparatas „VectoBac 12AS“ panaudotas po penkerių metų pertraukos. Jo veiksmingumas jau yra pasitvirtinęs. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininkų, šiemet kraujasiurbių upinių mašalų lervų Nemune buvo 15 kartų gausiau nei 2011 m., kai buvo nutrauktas šio preparato naudojimas, bet 6 kartus mažiau nei 1999 m., kai jis buvo pradėtas naudoti.
Šiemet suaugusių kraujasiurbių upinių mašalų gausiau buvo aptinkama nuo birželio 12 iki 20 d., ir tai, mokslininkų nuomone, sietina su Nemune Baltarusijos teritorijoje išsiritusiais mašalais, kurie į Lietuvą atkeliavo su oro masėmis ir pietryčių vėju. Jų gausumas net netoli viena kitos esančiose teritorijose labai skyrėsi ir svyravo nuo 2 iki 42 mašalų, puolančių žmogų per 10 min. Pavyzdžiui, pernai buvo užregistruota iki 180 mašalų, puolančių žmogų per 10 min., o 1999 m. – daugiau kaip tūkstantis.
Kadangi Nemune, Lietuvos teritorijoje, kraujasiurbių upinių mašalų, likusių po preparato panaudojimo, vystymasis jau baigėsi daugiau kaip prieš savaitę, Gamtos tyrimų centras prognozuoja, kad kraujasiurbių upinių mašalų grėsmės Pietryčių Lietuvoje šiemet jau nebėra. Mokslininkai stebėjimus ir tyrimus dar tęs iki liepos vidurio.
