Vasara dovanoja vaikams saulę, taškymąsi vandenyje, pasivažinėjimus dviračiais, žygius į mišką ir daugybę kitų pramogų. Taip norisi atsikvėpti, kol mažyliai dūksta. Vis dėlto vaikų gydytojai įspėja, kad palikti vaikų be priežiūros ir apsaugos nevalia. Vaikų gydytoja doc. dr. Odeta Kinčinienė įvardija didžiausius pavojus, pataria, kaip užkirsti jiems kelią ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.
1. Nudegus saulėje. Tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė vasarą.
Nudegus saulėje patartina odą nuplauti vėsiu vandeniu ir dar drėgną patepti drėkinamuoju vaikišku kremu arba alergiškiems vaikams naudojamu emolientu. Emolientai yra riebalinės vietiškai naudojamos medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą nuo išorinių dirgiklių. Tai aukštos kokybės priemonės, kuriose nėra dažų, aromatinių medžiagų. Nieko neturint po ranka, neblogai tinka ir paprastas alyvų aliejus. Dažnai tepkite pakartotinai – vos tik oda sugeria visą pateptą kremą ar aliejų.
2. Perkaitus. Gavus saulės ir / arba šilumos smūgį. Smūgiui ištikus, reikia paguldyti vaiką į vėsią vietą ar bent šešėlį, duoti gerti vėsių (bet ne šaltų!) skysčių, apšlakstyti odą vėsiu vandeniu ar apdengti vėsiu drėgnu plonu audeklu. Jei vaikas neatgauna sąmonės, elgiasi neadekvačiai – kreiptis į artimiausią medicinos punktą.
3. Įgėlus vabzdžiui. Jei vaikas nealergiškas – įgėlimo vietą patepti tepalu po įkandimo. Jei įgėlimas yra skausmingas, galima duoti 10 mg/kg kūno svorio ibuprofeno ar 15 mg/kg kūno svorio paracetamolio. Jei niežti, duoti išgerti vaistų nuo alergijos, jų derėtų turėti vaistinėlėje iškylaujant. Alergiškam įkandimams vaikui nedelsiant suleisti adrenalino. Tokiems vaikams specialius beadatinius injektorius išrašo gydytojas.
4. Susižeidimas nukritus nuo dviračio ar paspirtuko. Jei tai žaizda – ją nuplauti švariu vandeniu, apipurkšti dezinfekuojančiu skysčiu ir aprišti steriliu tvarsčiu. Tvarstį keisti kartą per dieną, kol žaizda visiškai užgis. Populiaru nesugijusias žaizdas „dezinfekuoti“ saulės spinduliais, tačiau taip daryti nereikėtų, nes saulė palieka pigmentacijų rando vietoje. Jei galūnė ištino ir labai skauda arba yra riboti jos judesiai, ją reikia įtvirtinti, pribintuojant prie ko nors stabilaus, ir vaiką vežti į artimiausią traumatologijos punktą.
5. Apsinuodijus maistu. Jei vaikas labai gausiai vemia, viduriuoja, pakilo aukšta temperatūra, – nedelsiant kreiptis į ligoninę, nes vaikui reikalinga profesionali pagalba. Derėtų nepamiršti, kad skysčių ir elektrolitų netekimas labai pavojingas vaiko sveikatai ar net gyvybei.
Jei apsinuodijimas ne toks ūmus, duoti vaikui gerti rehidracinių tirpalų. Jei jų neturite – negazuoto mineralinio vandens ir saldintos arbatžolių arbatos pakaitomis. Patartina kurį laiką, kol liausis stipresnis pykinimas, atsisakyti maisto. Vėliau pradėti duoti lengvą virtą švelnų maistą – puikiai tinka košės. Nepatartini pieno produktai. Galima duoti „gerųjų“ bakterijų, aktyvintos anglies tablečių. Jų duoti iki 1 g/kg kūno svorio, tai reiškia, kad vidutinio sudėjimo trimečiui išeina apie 50 tablečių per dieną. Jas suskirstyti lygiomis dalimis ir vartoti kas dvi valandas.
6. Skęstant. Pradinė pagalba – niekada negalvoti, kad skendusiojo neįmanoma išgelbėti. Skenduolis iš vandens turi būti ištrauktas kaip galima greičiau ir, jei įmanoma, kniūbsčias. Dirbtinis kvėpavimas burną į burną turi būti pradėtas dar vandenyje. Ištraukus iš vandens apžiūrima burna, pašalinami svetimkūniai (jei tokių yra) ir tęsiamas dirbtinis kvėpavimas burna į burną. Jei nėra pulso, spaudomas apatinis krūtinkaulio trečdalis: 15 paspaudimų, 2 oro įpūtimai į plaučius. Kviečiama greitoji medicinos pagalba, skambinant telefonu 112.
7. Įgėlus gyvatei (Lietuvoje). Įgeltą galūnę pakelti kaip galima aukščiau ir kuo skubiau kreiptis į ligoninę. Nerekomenduojama įkąstos galūnės veržti ar spausti, mėginti iščiulpti nuodus burna.
Kad bėdos mažiau temdytų atostogas, tėvai turėtų joms pasiruošti
Reikėtų drausti vaikams vieniems be priežiūros bristi į vandenį, miške avėti guminius batus aukštesnių aulu, be to, nepamiršti vabzdžius atbaidančių repelentų. Būnant saulėje, nepamiršti kepuraitės, apsauginių kremų, plonų marškinėlių. Vengti lengvai gendančių iš anksto pagamintų maisto produktų gamtoje, kur nėra šaldytuvo. Važinėjant dviračiu ar paspirtuku, naudoti tik asmenines apsukas (netempti mažo dviratuko dideliu, nestumti ir pan.). Kur bebūtumėte – miške, prie jūros, netoli namų, su savimi turėkite vaistinėlę.
Vaistinėlėje, kurią vežasi sveiko vaiko tėvai, turėtų būti sterilių tvarsčių, dezinfekuojančio tirpalo, gelio po vabzdžių įkandimo, vaistų nuo skausmo ir temperatūros, aktyvintos anglies tablečių, vaistų nuo alergijos. Galėtų būti: gerųjų bakterijų, rehidracinio tirpalo.
