Birželio 27 d. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų atnaujintas piketas prieš naująjį Darbo kodeksą (DK). Po vidurdienio į V. Kudirkos aikštę sugrįžo studentai, kurie praeitą savaitę prie Vyriausybės rūmų pasistatę palapines mitingavo visą naktį reikalaudami atšaukti naująjį DK.
Šiandien protestuojantys studentai sugrįžę į V. Kudirkos aikštę ir vėl pasistatę palapines, sako kalbas kritikuodami naująjį DK ir teigia neketiną trauktis nuo Vyriausybės rūmų. Prie studentų prisijungė Lietuvos profsąjungų remiamas socialinis judėjimas „Gyvenimas per brangus“.
Vyriausybės rūmai aptverti „Stop“ juosta, prie Vyriausybės rūmų sutelktos didelės policijos pajėgos.
Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė praėjusios savaitės pradžioje po pusę metų trukusių svarstymų. Įsigalioti jis turėtų nuo 2017 metų pradžios.
Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą
Viešą pareiškimą išplatinusio visuomeninio judėjimo Vilniaus Forumas iniciatyvinės grupės narių tvirtinimu, tik tokiu būdu būtų užkirstas dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį.
„Darbo santykių ir sąlygų reforma Lietuvoje yra reikalinga ir turi būti įgyvendinta. Tačiau ji turi būti grindžiama solidarumo, sąžiningumo, visų socialinių ir profesinių grupių lygiateisės partnerystės ir ekonominio, socialinio bei politinio teisingumo ir iš jo kylančios įstatymo rengėjų atsakomybės Tautai ir valstybei principais. Priimto Darbo kodekso kertinės nuostatos liudija, kad jį rengiant šiais principais nesivadovauta. Priimtas ydingas ir potencialiai pavojingas – visuomenę supriešinantis ir kiršinantis- iš esmės tik darbdavių interesus atitinkantis vienašališkas įstatymas“, – rašoma viešai išplatintame Vilniaus Forumo pareiškime.
Visuomenininkai teigia, kad toks įstatymas, kokį Seimas priėmėm praėjusią savaitę, stumia Lietuvos visuomenę ir valstybę į moralinę, socialinę ir politinę aklavietę bei toliau skatina emigraciją. „Vilniaus forumo“ atstovų teigimu, priėmimo būdas ir turinys stebinamai primena tokiu pat – ,,buldozerinio prastūmimo“ – būdu Seime priimtą aukštojo mokslo ,,sukrepšelinimo“ bei kitus ne šalies piliečių daugumai, o tik atskiroms suinteresuotoms grupėms naudingus įstatymus. Jų ilgalaikiai neigiami padariniai jau yra akivaizdūs, bet visuomenei ir valstybei padaryta žala faktiškai nebeatitaisoma. Ypač pavojinga tai, kad piliečius supriešinantis ir kiršinantis naujasis Darbo kodeksas priimtas visiškai neatsižvelgiant į Lietuvai didėjančias geopolitines ir saugumo grėsmes.
„Įvertinę tokias aplinkybes, raginame naująjį Darbo kodeksą grąžinti Seimui tobulinti iš esmės, tuo užkertant kelią dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį. Būtina tęsti socialinį ir politinį dialogą dėl šio įstatymo. Partnerystės ir dialogo dvasia turi būti peržiūrėtos kertinės ir kontraversiškos įstatymo nuostatos, kad galiausiai sąžiningu ir laisvų visų šalių susitarimu būtų priimtas pilietinę santarvę ir Lietuvos valstybingumo bei saugumo pagrindus stiprinantis Darbo kodeksas“, – teigia vienas iš Vilniaus Forumo steigėjų filosofas Laisvūnas Šopauskas.
Vilniaus Forumo iniciatyvinės grupės narių įsitikinimu, naujasis Darbo kodeksas parengtas paskubomis ir visiškai neįvertinus realios Lietuvos darbo rinkos situacijos bei didžiausių problemų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo 2016 kovo mėnesio ataskaitoje apie Lietuvos ekonomikos būklę yra įvardinusi, kad 30 proc. lietuvių yra nepatenkinti turimomis darbo sąlygomis. Tai yra ženkliai didesnis rodiklis nei kitų Europos Sąjungos šalių vidurkis. Taip pat apie itin didelę – bene didžiausią visoje Europoje – darbo užmokesčio nelygybės Lietuvoje problemą kalbama ne tik EBPO, bet ir naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje. Vertinant naujojo Darbo kodekso nuostatas, yra visiškai aišku, kad jos neprisidės prie paminėtų ir tarptautiniu mastu viešai įvardintų Lietuvos darbo rinkos problemų efektyvaus sprendimo.
Investuotojų forumas naująjį DK vadina sveikintinu kompromisu ir ragina jo nevetuoti
Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ Seimo priimtą naująjį DK vadina sveikintinu kompromisu.
„Naujojo Darbo kodekso priėmimas vienareikšmiškai yra vienas svarbiausių šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbų. Esame dėkingi Ministrų kabinetui ir ypač jo vadovui už aktyvumą ir ryžtą neatidėlioti šio itin svarbaus įstatymo priėmimo. Parlamentas taip pat nusipelnė padėkos už atkaklų darbą bei gebėjimą atsispirti prieš rinkimus kylančioms pagundoms bei priimti iš esmės tokį Darbo kodeksą, kuris didžiąja dalimi atitinka Trišalėje taryboje išsamiai aptartas ir Vyriausybės pateiktas nuostatas. Be abejo, įstatymas nėra be trūkumų, tačiau naujasis teisės aktas bet kuriuo atveju žymiai geresnis už senąjį, darbo vietų kurti neskatinusį ir Lietuvos ekonominę bei socialinę pažangą stabdžiusį Darbo kodeksą. Todėl labai tikimės, kad Respublikos Prezidentė pasirašys naująjį Darbo kodeksą ir įstatymas, po ilgų ir išsamių diskusijų sulaukęs pritarimo Trišalėje taryboje, įsigalios nuo kitų metų sausio pirmosios“, − pabrėžia Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, advokatų kontoros “Valiūnas Ellex“ vadovaujantis partneris.
Svarbiausiais naujojo Darbo kodekso privalumais asociacija „Investors‘ Forum“ laiko pakeitimus, kurie didina darbo santykių lankstumą per individualius susitarimus, suteikia galimybę darbdaviui ir darbuotojui patiems sutarti dėl darbo santykių pobūdžio ir sutarties sąlygų. Atsiranda galimybė sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui, nenustatytos apimties sutartis. Įtvirtinta galimybė šiuolaikinėmis priemonėmis perduoti dokumentus bei informaciją, susijusią su darbo santykiais, dar labiau palengvins ir paspartins procedūras.
Prieš suskumbant reikšti savo pritarimą ir susižavėjimą, verta pasidomėti, kas per fauna tie “protestuotojai”: https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/fqwordCZaEh. 😉
Nereklamuok čia šito blevyzgotojo, autoritetą iškapstė..:)
Tikriausiai nustebinsiu, bet negebėjimas suprasti, kas parašyta, yra skaitytojo, o ne teksto autoriaus problema, todėl pozicija “če per daug raidžiū – reiške, blevyzgos kažikokios tai” nėra rimtai vertintina. Aišku, jeigu savo teiginį, kad Zeppelinus – “blevyzgotojas” sugebėtumėte PAGRĮSTI – būtų visai kitas reikalas. 😉
Ne “studentai”, o “Kauno studentai”.
Vilniaus (VU) studentų tarpe kairiosios idėjos nėra populiarios.
Kauno (taip pat Šaiaulių) studentai jau anksčiau reiškėsi kaip gerokai kairuoliškesni?
Įdomu būtų, jei koks sociologas ištirtų, kodėl taip yra?
Tiesa, prieš kokius 5 metus vyko viena kairuoliška protesto akcija. nepamenu, koks buvo klausimas, tačiau jis tiesiogiai lietė studentus. tad akcijoje dalyvavo iš kitų Lietuvos miestų atvykę studentai, o taip pat gana aktyvūs buvo Lietuvos edukologijos unversiteto (tuomet – dar Pedagoginio) studentai. Pasakojo, kad LEU net paskaitos nevyko
Tuo tarpu Vilnaus universiteto studentai (o jų net kokius 4 kartus daugiau nei LEU studentų) prie šios akcijos visiškai neprisidėjo. Neprisidėjo ir Gedimino technikos un-to studentai, o kap elgėsi Riomerio – nepamenu.
Tad būtų įdomu, ką apie tokius ryškius Lietuvos studentų mentaliteto skirtumus pasakytų sociologai.
Hmm… Pareiškimas, kad “Vilniaus (VU) studentų tarpe kairiosios idėjos nėra populiarios” galimai kertasi su faktine info: http://www.propatria.lt/2016/06/vilniaus-universitete-studentu.html. Tiesa, VU studentų garbei reikia pasakyti, kad atsirado ir nemažai prieštaraujančių (http://www.propatria.lt/2016/06/400-vu-studentu-priestarauja-studentu.html), nors ar dėl to, kad “kairiosios idėjos nėra populiarios”, ar paprasčiausiai todėl, kad VU SA veikė neatsiklausę – klausimas lieka atviras.
Dėl “pažvelgimo tiesai į akis” – tai, kad raudonieji radikalai pasinaudojo DK problema savireklamai visiškai nereiškia, kad su tuo DK viskas gerai. Apie tai, beje, rašo ir Zeppelinus, į kurio įrašą pateikiau nuorodą savo ankstesniame komentare.
Bet ką dalyvavimas/nedalyvavimas LGDB Boltic Pride turi bendro su kairuoliškumu?
Tai neapibrėžia nei kairuoliškumo, nei dešinumo.
Be to – tai tik patvirtina, kad absiliuti dauguma (neskaitant tų 400 prištaravusių – jei iš tiesų jų tiek atsirado) yra LIBERALIŲ PAŽIŪRŲ.
Iš savo bendravimo patirties su studentais (nes pats dar esu pakankamai jaunas) tai žinau. Ir nieko blogo nematau (netgi vertinu nuosaikiai teigiamai), kad VU studentai parėmė Baltic Pride.
Tiesa, aš pats esu dešiniųjų pažiūrų.
O naująjį darbo kodeską aš vertinu palankiai. Šaunu, kad Seimas jį priėmė. Nors vieną išmintingą sprendimą pagaliau priėmė.
Visa ta homo/pedo/zoo/nekro/incesto etc. propaganda yra neomarksizmo “vinis”, o neomarksizmas YRA radikali kairioji ideologija. Tai, kad liberastinė fauna, kurie yra aršūs neomarksizmo šalininkai ir yra visiškai vieningi su kairiaisiais radikalais, save vadina DEŠINIAISIAIS, yra, kaip sako, “įdomus psichologinis momentas”. 😉
Dar vienas įdomus momentas: didžiais laisvės gynėjais save vadinanti fauna visiškai normaliu (ir net sveikintinu) dalyku laiko tiek kelių išsišokėlių pasisklaidymus, SAVO nuomonę pateikiant kaip VISŲ studentų nuomonę (VU SA atvejis), tiek valdžios “padėjimą” ant dirbančiųjų (DK atvejis).
Kiba amerikonas būsi,kad nežianai, jog liberalai yra dešinieji?
Klasikinė kairės – dešinės politinio spektro samprata pagrįsta požiūrių į laisvą rinka bei individo laisves.
DEŠINIŲJŲ BRUOŽAI: valstybės nesikišimas į ekonomiką (laisva rinka), visiška individo laisvė (tame tarpe – ir seksualinė) iki jis nepaeidžia kito asmens laisvės, individo prioritetas prieš koelktyvą.
KAIRIŲJŲ BRUOŽAI: valstybinis ekonomikos reguliavimas (grynoji kairė – pripažįsta tik valstybinę nuosavybę), kolektyvos (sociumo, bendruomenės, tautos ir t.t.) prioritetas prieš individą, kolektyvinės vertybės aukščiau už individualias (individas – tik sraigtelis, elementas).
Taigi – pačiais tikriausiais dešiniaisiais yra liberalai (ypač – neoliberalai, libertarai), taip oat ir konservatoriai (tačiau ne taip ryškiai, kaip liberalai) Kairieji – socialistai, komunistai, socialdemokratai, iš esmės – krikščionys demokratai (yšskyrus Vakarų Europos liberalizuotus krikdemus).
Ir tik JAV, kitose Amerikos šalyse įsitvirtino iškreipta samprata, kai kairieji ten kažkodėl vadimai “liberalais”, o kas pas mus yra liberalai – JAV vadinami libertarais. Tiesiog JAV nėra socializmo sampratos.
TAIGI, JEI ESI AMERIKONAS – TUOMET PATEISINU, NES GALI TO IR NEŽINOTI.
TAČIAU JEI GYVENI LIETUVOJE AR KITOJE EUROPOS ŠALYJE – TURĖTUM TAI ŽINOTI. Tad pačiam turėtų būti gėda, kad neišmanai net politologijos pagrindų ir nesuvoki, kuo skiriasi politinė kairė nuo politinės dešinės.
Del libertaru ir neoliberalu, padorioje draugijoje sitie zodizia nevartotini! 🙂 Siaip lieberalizmo idejos, kaip beje komunizmo ir kitu izmu, popieriuje atrodo visai neblogai. Bet kada juos pradeda igivendinti godus, savanaudziai nieksai, arba kvailiai, stai tida ir matosi, ko vertos tokios teorijos.
Turbūt vienintelis liberastų “dešinumas” – “laukinio kapitalizmo” garbinimas. Visais kitais atžvilgiais jie yra aršūs neomarksizmo šalininkai ir kairiųjų radikalų apskritai sąjungininkai. Vadinasi, neomarksistai – irgi “dešinieji”, ne? 😉 Dar viena liberastų šizofrenijos išraiška – apie “asmens laisvę” garsiai šūkaujanti fauna tą “laisvę” supranta kaip laisvę išpažinti “vienintelę teisingą” ideologiją – o štai jos oponentai tuoj apskelbiami “talibajs”/”retrogradajs”/”-istais”/”-fobajs” beigi šiaip “liaudies priešais” – ir tada jau laikykis, kaip sako. Ne be reikalo liberastams prilipo taiklus “homjaunimo” epitetas. “Dešinieji”, tskant. 🙂
P.S. Beje, anie, senieji bolševikai irgi garsiai skelbė, kad jie “už laisvę, lygybę beigi brolybę”. 😉
Pagaliau pažvelgėt tiesai į akis 🙂
Nors vieną kart – šaunuolis!
Kas jau buvo seniai aišku, tai tik dabar pastebėjot.
Labai stipriai atitolo valdžia nuo paprastų žmonių, jie nesupranta, nežino ir nenori žinoti, kokiomis sąlygomis dirba jaunimas, kiti, koks jų ubagiškas atlyginimas.
Valdantieji pataikauja tik turtingiems verslininkams.