Birželio 21 d. Aplinkos ministerijoje prasidėjusį Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų dviejų dienų susitikimą dėl Astravo atominės elektrinės (AE) mūsų šalies atstovai dar sykį mėgins sulaukti atsakymų į esminius ir iki šiol neatsakytus Lietuvos klausimus apie šios vos už 40 km nuo Vilniaus statomos branduolinės jėgainės saugą.
„Negali būti net kalbų apie nuolaidas dėl Astravo AE, – sako šiuo metu ES Aplinkos tarybos posėdyje Liuksemburge dalyvaujantis ministras Kęstutis Trečiokas. – Deja, šį dvišalį ekspertų, o ne valdžios atstovų susitikimą kai kurie politikai nori įtraukti į artėjančių rinkimų kampanijos lauką ir mėgina įmušti įvartį klaidindami visuomenę, kad Aplinkos ministerija ir kitos institucijos nuolaidžiauja dėl nesaugios šios elektrinės statybos ir išduoda šalies interesus.“
Pasak ministro, jau sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų Aplinkos ministerija, atstovaudama valstybei, Baltarusijai yra pateikusi klausimų apie galimą Astravo AE poveikį Lietuvos aplinkai ir žmonėms. Šie klausimai keliami jau nuo 2009 m. rugpjūčio, kai Baltarusija oficialiai pranešė, kad planuoja statyti pirmąją AE savo šalyje. Lietuva pareiškė esminių pastabų ir ypač atkreipė dėmesį į galimas neigiamas pasekmes, jeigu AE statyti bus pasirinkta Astravo aikštelė.
Kadangi Baltarusija neatsižvelgė į šias pastabas, Lietuvos iniciatyva Astravo AE „byla“ pateko į tarptautinių organizacijų akiratį. Po mūsų šalies skundo JT Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas 2014 m. paskelbė, kad Astravo AE statybos projektas pažeidžia šios konvencijos reikalavimus, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams pašalinti. Šios rekomendacijos ligi šiol dar nėra įgyvendintos. Lietuvos skundą nagrinėja ir Orhuso konvencijos Atitikties komitetas.
„Jeigu kasdien garsiai nešaukiame, ką darome Astravo AE saugos klausimu, – sako Kęstutis Trečiokas, – tai nereiškia, kad snūduriuojame ar susitaikėme su esama padėtimi. Šį klausimą nuolat keliu per susitikimus – tiek oficialius, tiek ir neoficialius – su Baltijos šalių, Lenkijos, kitų ES valstybių ministrais. Balandžio mėnesį jį aptariau per susitikimą su ES klimato kaitos ir energetikos komisaru M. A. Canete. Komisaro žodžiais, Europos Komisija dės pastangas, kad Baltarusija tinkamai atliktų Astravo AE galimo poveikio aplinkai vertinimą ir atominėms elektrinėms taikomą vadinamąjį „streso testą”.
Vienas iš populiariausių A.Lukašenkos grasinimų – “nusukti sprandus”. Tą jis ,žadėjo , kai buvo renkamas į prezidento postą trečią kartą 2006 metais, tiek ir vėliau. (Berods, kai turguje tikrino kiaušinių kainas). Kai centrinėje Minsko aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių protestuoti prieš Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą. Ir tada A.Lukašenka buvo pažadėjęs “nusukti sprandus” visiems, kas kels grėsmę viešajai tvarkai. Neseniai tokie grasinimai buvo skirti tiems, kad pakels maisto produktų kaina. Patinka liaudžiai toks jų teisių gynimas, nors tai su ekonomine logika niekaip nesusijęs. Ko nusipelno dabartinis Baltarusijos režimas, kai pats užneria liaudžiai ekonominę kilpą dešimtmečiams? Kai tokia statybų situacija tenka spėlioti, kas pirmiau patirs katastrofą – neatsakingai statoma atominė elektrinė ar valstybės biudžetas?
Kodėl tylėjot prieš 5-6 metus, kai elektrinė buvo dar tik planuojama?