Saulės miesto pasididžiavimas

Šiaulių krašte daug įdomių vietų, tačiau vasarą Šiaulių turizmo informacijos centro darbuotojai paragins pirmiausia apsilankyti Šiaulių universiteto botanikos sode.

Idėjų netrūksta

Kiekvienos šalies pasididžiavimas – botanikos sodai. Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija vienija Lietuvos botanikos sodus, arboretumus ir kitas valstybines institucijas arba jų padalinius, taip pat privačius asmenis, kaupiančius augalų kolekcijas. Asociacijos pirmininkė – Šiaulių botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė. Ji puikiai pažįsta kituose Lietuvos universitetuose dirbančius kolegas, dalijasi patirtimi, keičiasi augalais.

A.Klimienė nerimsta įgyvendindama vieną idėją po kitos. Būtų puiku, jei kas nors energingai moteriai duotų daugiau lėšų ir galimybę turėti kelissyk didesnę bendraminčių komandą. Jau dabar jos valdose – ideali tvarka, kiekvienam augalui parinkta tinkama vieta, viskam dėmesio skirta tiek, kiek reikia.

Išsipildę lūkesčiai

„Iš pradžių čia buvo biologinė stotis, vėliau – agrobiologinė stotis. Botanikos sodas buvo pradėtas kurti ant plyno lauko prieš penkiasdešimt metų, mat Šiaulių pedagoginis institutas privalėjo turėti mokyklinį bandomąjį sklypą. Bevardėje aukštumėlėje buvo skirta 2,5 ha dirvonuojančios kaimo žemės. Pirmiausia buvo įveistas sodas, įkurtas Kolekcinis skyrius. Augalų įsigyta iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus šiltnamių. Įrengtas alpinariumo tipo gėlynas. Biologinė stotis tapo agrobiologine stotimi“, – pasakojo A.Klimienė.

Jau tuomet, pasak jos, buvo siekta tapti visai visuomenei patraukliu Botanikos sodu. Lūkesčiai išsipildė su kaupu. Šiandien Šiaulių botanikos sodas – ne tik miestelėnų pamėgta vieta. Pasigėrėti augalais atvyksta ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos gyventojai.

Turi kuo didžiuotis

Kitais metais bus jau dešimt metų, kai A.Klimienė vadovauja Šiaulių universiteto Botanikos sodui. Ji, kaip ir kiti darbuotojai, darbo valandų neskaičiuoja. Tačiau visa kita yra suskaičiavusi tiksliai, tad puikiai žino, kas kur auga.

„Galiu pasidžiaugti, kad miesto valdžia nedaug, bet padidino mums skirtos žemės plotą. Augalų kolekcijoms turime 4 ha. Taigi negalime lygintis su Vilniaus universiteto botanikos sodu, turinčiu 200 ha, tačiau galiu pasidžiaugti, kad kolekcijose auginami 3 836 taksonai ir veislės, priklausantys 4 sistematiniams skyriams ir 155 šeimoms. Iš jų 2 845 yra žoliniai augalai ir 991 sumedėjęs augalas“, – vardijo pašnekovė.

Ji pasakojo, kad Botanikos sode yra sukaupta ir kambarinių augalų kolekcija, joje – 69 taksonai ir veislės. Augalų kolekcijos kaupiamos augalų sistematikos ir geografijos, dendrologijos, erikinių šeimos, fenologiniame, kalninių augalų, gėlininkystės, prieskoninių ir vaistinių augalų skyriuose. Turtinti ir išsaugoti kolekcijas – svarbiausias Botanikos sodo uždavinys.

Atviras visiems

„Bendradarbiaujame su 400 pasaulio botanikos sodų, mainomės sėklomis, kaupiame auginamų augalų sėklų fondą. Botanikos sodo atliekamų mokslinių tyrimų kryptys susijusios su dekoratyvinių augalų introdukcija ir aklimatizacija, augalų biologinės įvairovės tyrimais, fenologiniais stebėjimais“, – aiškino sodo vadovė.

A.Klimienė pasidžiaugė, kad Botanikos sodas – puiki vieta vaikams tyrinėti gamtą ir žaisti joje. „Nors Šiaulių universiteto Botanikos sodas jauniausias ir mažiausias pagal plotą sodas Lietuvoje, mūsų tikslas – kaupti naujas ir turtinti jau turimas augalų kolekcijas, tęsti mokslinius tiriamuosius darbus ir siekti, kad sodas taptų grožio bei ramybės oaze Šiaulių mieste“, – sakė mokslininkė. Ji pasakojo, kad Botanikos sodas nėra vien universiteto padalinys. Jis skirtas visiems besidomintiesiems augalų įvairove.

Išskirtinės kolekcijos

Pirmiausia lankytojai supažindami su lauko augalų kolekcija, kurioje atsispindi Lietuvos floros bei įvairių pasaulio geografinių regionų šeimų, genčių ir rūšių įvairovė. Ypač daug dėmesio skiriama vaistiniams, aromatiniams ir Lietuvos retiesiems augalams. „Šiuo metu skyriuje auginami 894 taksonų ir 14 veislių, 93 šeimų atstovai. Auginami vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai ir puskrūmiai. Prioritetas teikiamas daugiamečiams žoliniams augalams“, – sakė A.Klimienė. Ji parodė Lietuvos nykstančiųjų ir retųjų augalų kolekciją, kurioje dabar yra 95 augalų rūšys, iš jų 92 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Prieš šešiolika metų buvo pradėtas formuoti kalninių augalų kolekcijai skirtas alpinariumas, o po metų pasodinti pirmieji augalai. Šiuo metu pristatoma Europos, Azijos, Amerikos ir kitų vietų kalnų flora. Nedideliame alpinariumo kolekciniame plote auginami 1 145 sumedėję ir žoliniai augalai.

„Didelė kalnų augalų įvairovė lėmė jų populiarumą visame pasaulyje. Įvairiose šalyse veikia alpinių augalų augintojų draugijos, vienijančios kalnų augalų augintojus, mėgėjus. Dauguma alpinių botanikos sodų, įsikūrusių kalnuose, į sėklų katalogus įtraukia ir laukinėse buveinėse surinktas sėklas. Siekiant formuoti kokybišką kolekciją, vis daugiau užsakoma augalų sėklų, surinktų natūraliose buveinėse“, – kalbėjo pašnekovė. Ji pabrėžė, kad augalai kolekcijai parenkami atsižvelgiant į jų dekoratyvumą, kilmės vietą, rūšies gausumą, naudingąsias savybes.

Gėlių darželio mados

Dažnas Botanikos sodo lankytojas stabteli prie gėlių darželių pavyzdžių. Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentai 2009 m. parengė keturis tradicinių gėlių darželių projektus, pagal kuriuos buvo įrengta ir iš Botanikos sode auginamų augalų suformuota tradicinių darželių ekspozicija. „Žalioji rūta, ypač svarbus lietuviams augalas, įveista visuose keturiuose darželiuose. Svetimžemių augalų plitimui įtakos turėjo naudingosios jų savybės.

Sodybose vieni augalai būdavo nuolat auginami, kiti auginti trumpiau. Etnografiniai duomenys rodo, kad XVI a. lietuvių sodybose buvo auginami mairūnai, čiobreliai, rūtos, našlaitės. Ankstyvesnio laikotarpio kaimo darželiuose daugiausia buvo auginami vietinės floros atstovai ir ištvermingesni lengvai besidauginantys svetimžemiai augalai. Ypač buvo vertinami vaistiniai, prieskoniniai augalai“, – pasakojo A.Klimienė.

Atrenka atspariausius

Sodo plotas nedidelis, tad daugiau dėmesio skiriama žemaūgiams spygliuočiams ir lapuočiams augalams, kuriamas nedidelis sumedėjusių augalų parkas. Išskirtiniai ir retesni augalai – tulpmedis, metasekvoja, beržas keružis, dviskiautis ginkmedis. Medžiams ir krūmams dauginti įveisti medelynai, pastatytas šiltnamis, įrengti inspektai.
„Siekiame atrinkti perspektyvius, pakančius šalčiams augalus, tinkamus auginti Šiaurės Lietuvoje, – kalbėjo A.Klimienė. – Ypač džiugina lankytojų dėmesys erikinių šeimos augalams. Jų turime daugiau nei tris šimtus veislių. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama rododendrų genties augalams, kurie šiuo metu yra vieni populiariausių dekoratyvinių augalų.“