Lietuviai ypatingą dėmesį skiria maisto kainoms. Tačiau šią tendenciją sparčiai vejasi ir kita – vis daugiau mūsų šalies gyventojų renkasi sveikesnį gyvenimo būdą ir pirką ekologišką maistą. Atliktas maisto pasirinkimo įpročių tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad Lietuvoje galima išskirti du pagrindinius pirkėjų tipus – tie, kurie maistą perka pirmiausia atsižvelgdami į kainą (26 proc.), ir sveiko maisto entuziastai (24 proc.).
Kiekvieną dieną Šiaurės ir Baltijos šalių gyventojai nusiperka daugiau nei 47 mln. maisto gaminių. Dėl šios priežasties specialistai pabrėžia, kad, perkant maistą, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo kainą ar sudedamąsias dalis, bet ir į pakuotę.
„Svarbu žinoti, kad net ir tokie kasdieniai pasirinkimai, kaip pakuotės, gali lemti didelius pokyčius, susijusius su mūsų sveikata ir aplinka bei gamtos ištekliais. Kokybiškos pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią, nenaudojant konservantų, jos leidžia gaminius patogiai parsinešti namo, lengviau sandėliuoti ir naudoti, o po to pakuotes lengva perdirbti“, – pabrėžia Laura Latisonoka, svarbių klientų pardavimų vadovė Baltijos šalyse.
Lietuviai – taupieji, kaimynai – sveikuoliai ir pragmatikai
Šis tyrimas atskleidė, kad didžiausią pirkėjų dalį Lietuvoje sudaro tokie vartotojai, kurie maistą renkasi pirmiausia atsižvelgdami į kainą (26 proc.). Taip pat labai svarbi kategorija yra sveiko maisto entuziastai (24 proc.). Tyrimas parodė, kad didžioji dalis šiai grupei priskiriamų pirkėjų yra aukštesnes pajamas gaunančios moterys, kurios turi šeimas. Šios kategorijos pirkėjai stengiasi rinktis sveiką maistą be nenatūralių priedų ir mielai gamina namuose. Kitos dvi taip pat populiarios pirkėjų grupės šalyje – nuolat skubantys (22 proc.) ir pragmatiški pirkėjai (21 proc.).
Latvijoje dažniausiai pasitaikanti pirkėjų kategorija yra sveiko maisto entuziastai (33 proc.), o Estijoje – pragmatiškieji pirkėjai (36 proc.), kurie maistą renkasi racionaliai, ieškodami kompromiso tarp produkto sveikumo ir kainos.
„Šios vartojimo tendencijos ne tik parodo pirkėjų mąstymą, renkantis maisto gaminius, bet taip pat leidžia numatyti, kaip maisto pramonė vystysis ateityje. Pirkėjai, rinkdamiesi prekes, vis didesnį dėmesį skirs aplinkosaugai ir tvarumui, todėl pakuočių pagrindinė užduotis – ne tik apsaugoti maisto gaminius, bet ir išsaugoti jų maistingąsias savybes. Jos taip pat turi būti patogios vartoti, perdirbdamos ir daryti kuo mažesnę žalą aplinkai“, – sako Erikas Lindrothas, aplinkosaugos direktorius.
Pakuočių dizaino agentūros vadovas Mindaugas Pašvenskas priduria, kad svarbu ne tik pasiūlyti pirkėjams maistą tvariose pakuotėse, bet ir tinkamai informuoti juos apie privalumus, pasitelkiant pakuotės dizainą, ir atsisakyti perteklinės informacijos.
Skiria per mažai dėmesio pakuotės ekologiškumui
Paklausus pirkėjų apie tai, pagal ką jie renkasi maisto gaminių pakuotę, paaiškėjo, kad lietuviams svarbiausia yra patogumas (kad būtų patogu parsinešti namo) (39 proc.) ir tai, kad pakuotė išlaikytų gaminį šviežią, nenaudojant konservantų (38 proc.). Tokie patys prioritetai akcentuojami ir Latvijoje (atitinkamai 52 proc. ir 41 proc.), ir Estijoje (49 proc. ir 48 proc.).
Baltijos šalių pirkėjams svarbiausia ant pakuotės rasti šią informaciją: galiojimo datą, gaminio pavadinimą ir sudėtines jo dalis.
Pakuotės ekologiškumui ir poveikiui aplinkai, kaip rodo tyrimas, Baltijos šalių pirkėjai skiria vis dar per mažai dėmesio: Lietuvoje tai svarbu 12 proc., Latvijoje ir Estijoje – 17 proc. apklaustųjų. Tačiau pastebima, kad gyventojų sąmoningumas auga.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 35 proc. apklaustųjų yra pasiryžę už aplinkai draugišką pakuotę mokėti papildomai (iki 0,08 Eur), o 36 proc. pirkėjų rinktųsi tokią pakuotę, jeigu kaina nesikeistų. Mokėti daugiau labiau linkę sveiko maisto entuziastai ir pragmatiškieji pirkėjai. O pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje mokėti papildomai norėtų pusė arba beveik pusė apklaustųjų.
Tyrimas taip pat parodė, kad devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog kartoninės gėrimų pakuotės yra labiausiai draugiškos aplinkai. 60 proc. apklaustųjų teigia, kad, pirkdami pieną ir sultis, pirmenybę teikia kartoninėms pakuotėms. Be to, septyni iš dešimties Baltijos šalių gyventojų tiki, kad ateityje aplinkai draugiškų pakuočių populiarumas tik didės.
Vis dar gajūs mitai
Baltijos šalių pirkėjų apklausa parodė ne tik gyventojų įpročius, bet ir atskleidė klaidingus jų įsitikinimus. Pavyzdžiui, 70 proc. lietuvių mano, kad parduotuvių lentynose, o ne šaldytuvuose esančios sultys kartoniniuose pakeliuose greičiausiai savo sudėtyje turi konservantų.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai yra mitas, nes Lietuvos įstatymai aiškiai apibrėžia, kad sultyse negali būti jokių konservantų ar pridėtinio cukraus. Dėl aseptinės kartoninės pakuotės gamybos technologijos ir kelių jos sluoksnių – kartono, plastiko ir aliuminio, neatidarytas sulčių pakelis gali būti laikomas kambario temperatūroje iki 12 mėnesių.
Ši apklausa buvo atlikta 2016 m. balandį, bendradarbiaujant su Latvijos tyrimų agentūra. Iš viso buvo apklausta 3112 respondentų, kurių amžius yra nuo 15 iki 74 metų. Apklausa vykdyta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
