Birželio mėn. 4 d. nuo 16 val. Ignalinos kultūros ir sporto centro kiemelyje (Ateities g. 43) skambės 17 kolektyvų (viso 150 dalyvių) atliekamos sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas (nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas).
Sutartinės, archaiškiausias folkloro klodas pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Jos vadinamos lietuviškomis mantromis ir manoma, kad jų tekstus kūrė lietuviški išminčiai – žyniai. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų.
Be to sutartinės ne tik giedamos, jos atliekamos ir įvairiais instrumentais –penkiastygėmis kanklėmis, skudučiais, ragais, daudytėmis ir lamzdeliais, giedamoms sutartinėms dažnai pritariama būgnu.Yra užrašyti ir atkurti įvairūs šokamųjų sutartinių tipai. Jas giedantys žmonės pasakoja, kad gerai sugiedojus, gerai „sumušus“ balsus pajauti visą jausmų gamą. Sutartines dabar mielai atlieka ir vyresni žmonės, ir šiuolaikinis jaunimas.
Festivalio koncerte skambės patyrusių sutartinių giedotojų kolektyvų – „Trys keturiose“ iš Vilniaus, „Seluona“ iš Zarasų, „Sasutalas“ ir „Kadujo“ iš Kauno, „Abelėla“ iš Anykščių atliekamos sutartinės. Kupiškio „Kupkėmis“ atveš šokamąsias grupines sutartines.
Kauniečiai „Linago“ sutartines gros penkiastygėmis sutartinių kanklėmis, ragais ir skudučiais. Ragus, daudytes, skudučius pūs ir Kupiškio „Vijūnytės“ bei Kernavės „Medgrindos“ folkloro kolektyvai. Dvejines sutartines giedos žymioji Rugiaveidė su dukra, Adutiškio – Lazdinių vyresniųjų ansamblis kartu su Adutiškio jaunimo koletyvu „Vosilkėla“ parodys paruginių sutartinių programą, Ignalinos kraštui atstovaus folkloro ansamblis „Čiulbutė“. Na, pradedantiesiems atstovaus giedotojų grupės – Utenos „Sėdauta“, Švenčionėlių „Lakiūtė“, Kauno sutartinių klubas.
Koncerto metu bus pristatomos autentiškų baltų genčių kostiumų ir jaunimo improvizacijų baltų genčių kostiumų tema, kolekcijos. Daiva Steponavičienė (Rugiaveidė) pristatys senojo geležies amžiaus (I-IV a.) , viduriniojo geležies amžiaus (V-VIII a.) ir vėlyvojo geležies amžiaus (IX-XII a.) rekonstruotus autentiškus baltų genčių kostiumus. Utenos kolegijos Aprangos dizaino ir technologijos studijų programos absolventė Edita Kušleikienė atveš dvi kolekcijas – improvizacijas baltų genčių kostiumų tema – „Etno ritmu“ ir „Ralio ralio“.
O Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus studentų atveš net keturias kolekcija: „Kopų dvasia“, „Etno atgarsiai“, „Etmoralė“ ir „Pasivaikščiojimas miške“. Kartu su baltų genčių kostiumų kolekcijomis – autentiškomis ir improvizacijomis – baltų genčių kostiumų tema keliausime laiko verpetais, kaip sutartinės keliavo iki mūsų dienų.
O ant žalios pievelės dar įsikurs ir Ignalinoje nematytas archeologinių amatų kaimelis. Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai demonstruos archaiškus amatus: dirbinių iš odos (žaislų, aksesuarų, avalynės) rekonstrukcijas; baltų aprangos detalių gamybą ir archainį mezgimo būdą; senovinę puodininkystę (lipdyta ir apžiesta keramika); stiklo karolių gamybos rekonstrukciją; juvelyriką; gintaro amuletų, papuošalų rekonstrukcijas; senovinį maisto gaminimą ant ugnies. Visus juostų pynimo būdus rodys Breidokų šeimyna iš Kaltanėnų. Šaunieji Ignalinos krašto kalviai ne tik demonstruos kalvystės meną, bet ir padės kiekvienam nusikalti Ignalinos jubiliejinę ir Sutarjėlos festivalio monetą.
19 val. Sutartinių atlikėjai sugiedoję paskutinę giesmę išvyks giesmėmis ir ragų garsais palydėti saulės nuo didingojo Ladakalnio. Pasiliekančius vasaros sezoną jubiliejinėje Ignalinoje kvies pasitikti smagios grupės: „Kūjeliai“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.
O kam dar norėsis pratęsti šventę – birželio mėn. 5 d. 13 val. užsukite į Salų kaimą. Čia vyks Salų kaimo etnografinės sodybos restauravimo projekto atvirų durų diena. Pamatysite bei galėsite pasidomėti, kaip Rumšiškių buities muziejus rekonstruoja etnografinę sodybą. Pasilinksminsite kartu su folkloro ansambliais „Linago“ ir „Čiulbutė“.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija Ignalinai dovanoja Aukštaitijos regiono sutartinių festivalį „Sutarjėla“ ir daug neįprastų ignaliniečių ausiai ir akiai garsų ir reginių.
