
Visi gerai pažįstame ir labai vertiname kultūrinį česnaką. Bet Lietuvoje auga ir savaiminių, laukinių česnako rūšių: kalninis, dirvinis, kampuotasis, porinis, meškinis. Pastarasis ypač vertingas dėl labai plataus gydomųjų savybių spektro. Juo po žiemos miego gydosi net meškos.
Sušilus orams, žalius laiškelius iškėlė ir laukinis česnakas (Allium oleraceum). Auga šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse, mėgsta derlingą, ypač – saulės gerai apšviestą ir įšildomą žemę. Sukilus įvairioms žolėms, vasarą, juos rasti sunku, o dabar, iškilusius virš pernykščių nurudusių žolynų kilimo, pastebėti lengva.
Nelabai težinoma apie jų gydomąsias savybes, užtat dėl jų maistinio vertingumo nesiginčija niekas: tinka ir salotoms, ir į mėsiškas sriubas. Ne vien laiškai – ir svogūnėliai. Žinoma, to kultūrinių česnakų aštraus skonio ir stipraus kvapo neturi, aštrių skonių mėgėjai pavadins žole, bet ar tai svarbiausia? Ramiai galite valgyti ir prieš ruošdamiesi į darbą: bendradarbiai neužuos…
Daugiau informacijos galite rasti ČIA.
Ankstyvą pavasarį vertingų laukinių augaliukų, be šio, gamta dovanoja ir daugiau, žr. ČIA.
Ačiū