Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) parengtoje pasaulinėje naminių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo strategijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė atsako už savo naminių gyvulių genetinius išteklius ir turi pasiūlyti sistemą nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai šioje srityje užtikrinti. Lietuvos, nuo 1992 m. tarptautiniu mastu įsipareigojusios saugoti savo nacionalinius genetinius išteklius, Gyvulių veislininkystės įstatyme nurodoma, kad vienas iš pagrindinių mūsų šalies gyvulių veislininkystės uždavinių – saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles bei jų genofondą.
Žemės ūkio ministerija parengė ir 2008 metais patvirtino Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, į kurią įtraukė žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius arklius, senojo genotipo trakėnų veislės arklius, Lietuvos vietines ir senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules, šėmus ir baltnugarius, senojo genotipo Lietuvos žaluosius, senojo genotipo Lietuvos juodmargius galvijus, vietines šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis, vištines žąsis, Lietuvos skalikus, vietines ožkas, vietines bites. Jų išskirtiniai paveldimi požymiai susiformavo Lietuvoje, todėl turi reikšmingą selekcinę, mokslinę, kultūrinę, istorinę, ekologinę bei ekonominę vertę ir yra svarbi pasaulinės biologinės įvairovės dalis.
Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo veikla užsiima šių gyvūnų selekcinius branduolius turintis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinio Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras ir specializuotą veislininkystės veiklą vykdančios valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų.
Valstybiniuose subjektuose tvarkoma ūkinių gyvūnų veislininkystės ir produktyvumo apskaita, tiriamos jų biologinės-ūkinės savybės, kaupiama sperma ir genetinė medžiaga, kuriamos naujos gyvūnų linijos ir šeimos, platinami veisliniai gyvūnai, vykdoma informacinė sklaida dalyvaujant parodose, organizuojant konferencijas, seminarus, propaguojant saugomas veisles leidiniuose. Visa tai skatina platesnį genetinių išteklių panaudojimą visuomenėje.
Lietuvos valstybė, atsižvelgdama į pasaulines strategijas ir savo šalies įstatyminę–ūkinę bazę, užtikrina prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir nuolat remia jau suformuotas bandas valstybiniuose subjektuose, nes pavienių gyvūnų laikymas negali garantuoti jų išsaugojimo. Privatūs laikytojai nėra garantas veislių išlikimui, nes jie nesuinteresuoti senųjų veislinių vertybių palaikymu ir stengiasi gauti kuo didesnę naudą įliedami produktyviausius genus, taip mažindami biologinę įvairovę.
Selekcinius branduolius laikantys subjektai, ūkiniai gyvūnai pagal bandos struktūrą, linijų ir šeimų skaičiai, genetinės medžiagos kiekiai ir jiems taikomi išsaugojimo įkainiai yra išdėstyti Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programoje ir jos prieduose. Finansuojamos veiklos tikslas – išlaikyti tam tikrą būtiną gyvūnų skaičių pagal visą genealoginę struktūrą, ne mažiau kaip per 4 reproduktorių linijas ir per 4 patelių šeimas, iš kurių gaunami palikuonys yra kruopščiai vertinami, atrenkami ir stebimi, iš kurių geriausieji paliekami toliau veisti, o likusieji parduodami arba išbrokuojami kaip netinkami toliau veisti.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, laikantys bent 1 arklį, (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas, gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Paraiškos gauti paramą priimamos kartu su kasmetinėmis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijomis. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvuliai ar paukščiai turi būti įregistruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre. Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjai privalo užregistruoti valdos duomenis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre bei atnaujinti duomenis šio centro Galvijų veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazėje ir Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazėje ir Kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.
Kompensacinės išmokos ūkininkams mokamos už paramos paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių. Parama mokama 5, 6 arba 7 metus.
Tai lietuviai išnyks , o galvijai liks ? Ar tame nėra ir nykstančių tautų ? Kokios išmokos ? p.s. gėda iki begalybės, kad kažkas iš šalies, o ne patys lietuviai rūpinasi savo ” kūnu ir krauju ” …